Kol kas pas kuršius, žiemgalius ir sėlius yra nurodomi 127 turistiniai objektai, 37 jų – gamtos ir kultūros objektai. Taigi, ką reikėtų pamatyti, keliaujant pas karinguosius žiemgalius, naginguosius sėlius ir atšiauriuosius kuršius?
Išradingieji žiemgaliai
Tėrvetės vietovę minime ne šiaip sau – čia tikrai nebus nuobodu kone visą dieną. Čia be turistų pamėgto pasakų miško ir apžvalgos rato galima rasti medinę žiemgalių pilį. Žinoma, ji pastatyta jau šiais laikais, tačiau tai padarė tikri senosios istorijos mėgėjai ir rekonstruktoriai. Tikras muziejus su gyvomis pramogomis – verta apžiūrėti ir pabandyti. Medinė žiemgalių pilis yra ties Tėrvetės piliakalniu, tik kitoje kelio pusėje. Netoliese yra pasakų miškas, kur gausu įvairių mitinių ir pasakų būtybių.
Mežuotnės piliakalniai yra kairiajame Lielupės krante, visai netoli Bauskės. Tai savotiška Latvijos Kernavė – vienas didžiausių žiemgalių piliakalnių, pagrindinės Upmalės žemės pilies vieta. Šalia piliakalnio yra fotogeniški bažnyčios griuvėsiai. Beje, per pėsčiųjų tiltą galite lengvai kirsti Lielupę ir pasiekti Mežuotnės dvaro pastatus. Nepamirškite užsukti ir į Bauskę – pilį, kur suteka Mūša ir Nemunėlis.
Smegduobės – tai Pasvalio ir Biržų kraštui būdingi karstiniai dariniai, duobės, atsiradusios, kai pavasario vanduo išgraužia požeminius klinčių klodus. Šalia Biržų – Kirkilų ežerėliai ir Karvės ola. Pasvalyje – smegduobių parkas. Pasvalyje taip pat laukia puikus krašto muziejus su geologijos ir archeologijos ekspozicijomis. Kitoje Lėvens upės pusėje, praėję Žalsvąjį šaltinį, galite aplankyti privačią įdomių riedulių kolekciją. Tai dubenuotieji akmenys. Šalia akmenų taip pat gausu girnapusių iš sunykusių krašto malūnų. Beje, Žalsvasis šaltinis bei pasvalio parko ežerėlis – karstinės kilmės, kaip ir jau minėtos smegduobės.
Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias – šį gana naują turistinį objektą randame Šiauliuose. „Baltų kelio“ centro erdvėse rasime keturis interaktyvius ir įvairaus amžiaus lankytojus įtraukiančius žaidimus. Centras, kurtas remiantis universalaus dizaino principais, duris lankytojams atvėrė visai neseniai – 2021 m. pavasarį. Čia gausu vertingos informacijos bei įdomių veiklų, galima įsigyti puikių baltiškų aksesuarų, žaislų, dovanų. Vaikai ir suaugę čia dažnai užsibūna ilgiau nei valandą. Kai kuriuos eksponatus galima ne tik paliesti, pamatyti ar apie juos išgirsti, bet ir užuosti.
Paslaptingi sėliai
Dauguvos kanjonas – ar žinojote, kad toks egzistuoja ir yra vienintelis Baltijos šalyse? Tiesa, jo nepamatysime, nes jis po vandeniu. Kanjonas dingo, kai Dauguvos upė sovietmečiu buvo užtvenkta, o vanduo pakilo apie 40 metrų.
Tačiau šalia šio menamo kanjono turime puikių sėlių rato objektų. Pavyzdžiui, Sėlpilio piliakalnis šiuo metu yra Dauguvos upės saloje, vaizdingoje vietoje, lankytojams čia įrengta poilsio vieta. Pilies griuvėsiai yra po vandeniu, o į salą galima patekti valtimi. O štai netoliese esanti Kuoknesės pilis, kadaise stovėjusi ant aukšto skardžio, dabar yra sulig upės vandeniu. Čia galima išbandyti senovines pilių pramogas, paplaukioti vikingo valtimi. Beje, Kuoknesėje yra vienas didžiausių Latvijos tautos atminimo paminklų – Likimo sodas. Jis, kaip ir minėtas piliakalnis, yra saloje, tik dirbtinėje. Jei susidomėjote, tuomet verta užsukti ir į Jekabpilio istorijos muziejų, ir amatų centrą „Rūme“.
Stelmužės ąžuolas. Sėlių rate yra ąžuolas, kurį žino daugelis šalies gyventojų, bet ne visi čia yra buvę. Stelmužės ąžuolas yra storiausias krašte, todėl laikomas seniausiu ąžuolu Lietuvoje. Ateityje Stelmužės ąžuolo gilių turėtų nepritrūkti, nes identiški šio galiūno klonai. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Stelmužės ąžuolo klonavimą atliko Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus – nors visi gyvename po vienu dangumi, kiekviena tauta jį vadina skirtingai. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje galima ne tik moksliškai pažinti žvaigždes. Edukacinėje programoje „Lietuvos dangaus žvaigždynai“ supažindina su senosiomis žiniomis apie Saulę, Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Čia galima išgirsti daug su dangaus kūnais susijusių susijusiais mitų, padavimų.
Akmeniniai kuršiai
Grobinios architektūrinis ansamblis – jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ansamblį sudaro keli archeologiniai paminklai: Skroblų kalnas su piliakalniu ir senamiesčiu, Priedieno, Atkalnų, Smukumų ir Poranų senkapiai. Paskutinį gegužės šeštadienį čia vyksta gyvosios istorijos festivalis „Seeburg“, kur galima pamatyti senųjų kovų rekonstrukcijas, išbandyti senuosius amatus. Čia galima kone geriausiai iš arti pažinti kuršių palikimą. Beje, visai netoli yra tikrai vertingi lankytini gamtos objektai - Papės gamtos parkas.
Kuldyga – be pasakiško senamiesčio būtina aplankyti ir grandiozinį mūsų kraštams gamtos reiškinį – Ventos slenkstį. Tai plačiausias Europoje krioklys, jo plotis siekia 270 metrų. Šiltesniu oru galima pėsčiomis pereiti krioklį, o pavasarį – pamatyti skraidančias žuvis, kurios, ieškodamos neršimo vietos, stengiasi peršokti krioklį, iš visų jėgų plaukdamos prieš srovę. Jei gerai ieškosite, tai kuršių rate rasite dar vieną rekordą – ilgiausią medinį Dunikos pelkių taką. Jis tęsiasi 6 kilometrus. Nueitą kelią teks dauginti iš dviejų, nes grįžti įmanoma tik tuo pačiu keliu.
Lietuviškoji kuršių pusė taip pat sužavės savo įspūdingais lankytinais objektais. Vienas jų – Kalniškės piliakalnis. Piliakalnis lengvai pasiekiamas įrengtais takeliais, kraštovaizdžio panorama atsiveria apžvalgos aikštelėse. Ši erdvė itin mėgstama vietos bendruomenės: vyksta edukaciniai ir rekonstrukciniai renginiai, minimos tradicinės baltų šventės, taip pat – valstybinės, kurių metų keliama įspūdinga trispalvė, piliakalnis apšviečiamas.
Iš laukų persikelkite į miestą. Klaipėdos piliavietė traukia susipažinti su miesto istorija, vakare pasigrožėti apšviesta erdve ir paklausyti jūros vėjų. Nuvykus į Kretingos dvarą sulaikykite kvapą – parkas, rūmai, Žiemos sodai pareikalaus daug jūsų dėmesio, o jūs tik spėkite mėgautis. Saulės laikrodis galbūt ir parodys laiką, kada jau sukti namo, bet juk laimingi laiko neskaičiuoja.