Prieš dvejus metus gimusios „Kabukio kelionės“ padeda keliautojams patirti Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano ir Singapūro kultūrinį turtingumą ne tik kaip turistams, bet kaip tikriems šios kultūros žinovams. Kaip atvirauja agentūros ir kelionių vadovė Kamilė, jos misija – kad kiekvienas žingsnis dar neišmintais mistiškų Japonijos teatrų ir šventyklų takais ar gyvybingomis Pietų Korėjos gatvėmis kiekvienam taptų asmeninių atradimų šaltiniu.
Kamilės asmeninė patirtis ir giliai įsismelkusi meilė Rytų Azijai atsispindi kiekviename jos kurtame maršrute ir kiekviename patarime, kurį duoda keliaujantiems kartu.
„Šį pavasarį lankiausi Japonijoje, Kiote esančioje Kiyomizu šventykloje. Pati šventykla stūkso ant kalno šlaito, joje įrengta net 13 metrų aukščio terasa. Pasak istorijos, XVII–XVIII amžiuje žmonės tikėjo, kad bet koks jų noras išsipildys tuomet, jeigu nušokę nuo šios terasos išliks gyvi.
Žinoma, šiais laikais tokie šuoliai yra griežtai draudžiami, tačiau nuo tų laikų iki šių dienų Japonijoje išlikęs posakis – „nušokti nuo Kiyomizu šventyklos terasos”. Šiandien šis posakis įgauna dar gilesnę prasmę – rizikuok ir priimk svarbius sprendimus be baimės.
Žmonėms, kurie dar nedrąsiai svajoja apie keliones po Rytų Aziją, tariu tą patį – nepabandę nesužinosite, tad surizikuokite ir planuokite. Mano gyvenimo šūkis – daugiau pažinimo, mažiau snaudulio. Tikiu, kad lietuviai yra smalsūs, linkę susipažinti su dar neatrastais kraštais“, – patirti pažinimo džiaugsmą kviečia „Kabukio kelionių“ įkūrėja ir kelionių vadovė K. Aleliūnienė.
Japonų kalbos mokytis pradėjo dar vaikystėje
Dar vaikystėje, žiūrėdama japoniškus animacinius filmus, Kamilė pajuto ypatingą trauką šiai paslaptingai ir spalvingai Tekančios saulės šaliai. Anime herojų nuotykiai bei egzotiška kalba skatino ją svajoti apie tolimus kraštus ir nepatirtus nuotykius. Jauna moteris atvira – ši aistra tapo varomąja jėga, lėmusia jos gyvenimo kryptį.
„Galvoju, kad gimiau po laiminga žvaigžde, nes visą gyvenimą gana kryptingai ėjau tikslo link. Vaikystėje pamilau japoniškus animacinius filmus, įdėmiai klausydavausi tų neįprastų žodžių. Netrukus natūraliai pradėjau domėtis, į kokią gimnaziją galėčiau stoti ir toliau pildyti savo japonų kalbos žodyną. Šios kalbos pamokas Vilniuje vienintelė tuo metu siūlė Užupio gimnazija. Man pasisekė ten įstoti ir sąžiningai nuo devintos iki dvyliktos klasės gilinti japonų kalbos žinias”, – pasakoja „Kabukio kelionių“ įkūrėja.
Baigusi gimnaziją, Kamilė nėrė dar giliau – Vytauto Didžiojo universitete pasirinko studijuoti Rytų Azijos šalių kalbas ir kultūrą, vėliau Vilniaus universitete įgijo magistro laipsnį. Taip ji siekė geriau suprasti regioną, kuris jau seniai užėmė ypatingą vietą jos širdyje. Per savo studijų metus Kamilė ne tik įgijo vertingų žinių, bet ir turėjo galimybę pagyventi Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur tiesiogiai patyrė šalių kultūrinį turtingumą ir įvairovę.
Iš akademikės – į turizmą
Vis dėlto baigusi studijas, Kamilė pasuko kiek kita kryptimi.
„Universiteto suole mus ruošė tokiems darbams, kaip vertėjavimas ir tekstų rašymas, tačiau man tai pasirodė nuobodu. Todėl dar studijų metu pradėjau savanoriauti, teko padirbėti Kęstučio Ptakausko rengiamose bonsų parodose – rūpindavausi iš Japonijos atvykusių svečių viešnagėmis Lietuvoje.
Taip prasidėjo reali draugystė su japonais, kurie, nusprendę savarankiškai keliauti po Baltijos šalis, vėlgi kreipdavosi pagalbos į mane. Supratau, kad man tokia veikla labai patinka – tiek organizuoti transportą ir apgyvendinimą, tiek matyti džiaugsmą ir šypsenas užsieniečių akyse, kai jie daug pamato ir sužino apie mūsų šalį bei kultūrą.
Dalinimasis žiniomis, vaizdais ir svetingumu man tarsi nuskaidrino viziją – suvokiau, jog noriu sieti savo gyvenimą su turizmu, tad po bakalauro studijų iškart įsidarbinau turizmo agentūroje”, – prisimena K. Aleliūnienė.
Taifūnas Tokijuje atvedė iki Gifu karštųjų versmių
Jauna moteris atvira – įkurti savo kelionių agentūrą svajojo seniai, tačiau tam reikėjo tinkamo laiko.
„Prasidėjus pandemijai supratau, kad samdomas darbas mane varžo, riboja kūrybinį potencialą ir neleidžia pasidalinti sukaupta patirtimi apie Rytų Aziją taip plačiai, kaip norėčiau. Ėmiau gailėtis į studijas įdėtų pastangų ir užmestų žinių, todėl prieš dvejus metus išdrįsau „nušokti nuo Kiyomizu šventyklos terasos” ir susikūriau darbo vietą”, – agentūros „Kabukio kelionės“ pradžią prisimena Kamilė.
Tačiau pirmieji žingsniai kėlė iššūkių. Mat naujoji vadovė norėjo, kad ne tik keliautojai patirtų pažinimo džiaugsmą, bet ir ji pati būtų pasiruošusi užtikrinti saugias ir sklandžias keliones. Taigi pasiraitojo rankoves ir nėrė į mažai kūrybiškas biurokratijos, licencijų, draudimų ir mokesčių džiungles.
„Pašonėje neturėjau jokio mentoriaus – buvau vienas karys mūšio lauke. Nepaisant to, netgi įgijau kelionių vadovo sertifikatą. Jis nėra privalomas, tačiau laikau tai indėliu į save, į „Kabukio kelionių” agentūrą ir į kartu su manimi keliaujantį asmenį”, – pasakoja Kamilė.
Kelionių vadovo sertifikatas reiškia, kad asmuo žino, kaip elgtis nenumatytose situacijoje, kaip užtikrinti keliaujančių asmenų saugumą ir ramybę, jais pasirūpinti.
„Ir aš, ir keliavusieji kartu tikrai prisimins vieną ypatingą kelionę į Japoniją. Mūsų pažintį su Tokiju ir planus keliauti toliau po šalį sudrumstė galingas taifūnas. Stiprus lietus ir siautulingas vėjas užtvindė visas gatves, traukinių bėgius, todėl tos dienos programą teko skubiai atšaukti. Vakaras taifūno apsupty nebuvo blogas, keliautojai tuoj pat susirado artimiausią veikiančią „Seven Eleven” maisto prekių parduotuvę, saugiai grįžo į viešbutį ir smagiai užkandžiavo. Net nedidelis žemės drebėjimas jų nebaugino. Tuo tarpu man reikėjo sugalvoti kitos dienos planą, nes tai buvo paskutinė nakvynė Tokijuje.
Kitą dieną, turėjome išvykti į Fudzijamos (Fuji) kalno papėdėje įsikūrusį Hakonės miestą, tačiau dėl oro sąlygų to padaryti nepavyko. Patyriau didelį stresą, nes atrodė, tarsi esame įstrigę Tokijaus Šindžiuku stotyje. Ėmiau svarstyti, ką daryti toliau – Tokiją išnarstėme, į Hakonę vykti negalime, nakvynės nebeturime. Visa laimė, turėjau pažįstamų Gifu mieste – jie padėjo suorganizuoti nakvynę ir svetingai mus priėmė savo mieste, beje, turinčiame glaudžių sąsajų su Lietuva. Taigi, Japonijos simbolio – Fudzijamos kalno – tąkart išvysti nepavyko, tačiau atsipalaidavome Gifu karštosiose versmėse”, – prisimena „Kabukio kelionių” įkūrėja.
Veža keliautojus tik ten, kur yra buvusi pati
Kamilės tikslas – pakviesti keliautojus pažinti Rytų Azijos šalis visais penkiais savo pojūčiais. Pasak jos, tikrasis šių kultūrų grožis slypi ne tik turistų jau pramintuose maršrutuose, bet ir kasdieniame gyvenime, žmonių papročiuose ir tradicijose. Todėl ir „Kabukio kelionių” pavadinimas turi gilesnę prasmę.
„Baigiamąjį bakalauro darbą rašiau apie kabukio teatrą, vyriškus ir moteriškus vaidmenis jame. Kabuki būdingas tik Japonijai, todėl, keliaudama po šią salą, stengdavausi atverti kuo daugiau teatro durų. Išvertus iš japonų kalbos, „kabuki” reiškia dainą, muziką, šokį, įgūdį.
Supratau, kad tai labai artimai susiję su pačiu kelionių konceptu. Keliaudami pasikliaujame visais penkiais savo pojūčiais – svečią šalį išgirstame, užuodžiame, pamatome, paragaujame, apčiuopiame. Kai kurie kasdieniai japonų gestai iš tiesų primena šokį”, – pavadinimo prasmę aiškina K. Aleliūnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad įdomesnes tolimo regiono patirtis atrenka pati. Programose – tradicinės japoniškos žvejybos kormoranais stebėjimas, teatrai, japoniški taiko būgnai. Pietų Korėjoje keliautojai nakvoja vienuolyne ir patiria jų dienos ritmą. Vertėtų neaplenkti ir Singapūro, lietuvių vis dar labiau žinomo kaip tarpinio miesto pakeliui į Balio salą ar kitą poilsinę šalį. Pasak Kamilės, žmonės paprastai atostogauja Balyje ir susiorganizuoja tik vienos ar dviejų dienų išvyką į Singapūrą. Tačiau ši pažintis būna gana paviršutiniška, o štai „Kabukio kelionės” siūlo gilesnę patirtį su Singapūro istorija, kultūra.
„Keliaujame kaip didelė šeima ir patiriame tokias pramogas, kurias ne visada pavyksta įgyvendinti keliaujant su gausesne grupe žmonių. Mūsų grupės mažos – iki 12 žmonių, taip pat imuosi individualių užsakymų. Kelionių krypčių irgi nėra daug, tačiau aš orientuojuosi į kokybę, o ne kiekybę. Vežu klientus ten, kur pati esu buvusi ir susipažinusi su šalimi iš arčiau.
Keliautojai neretai lygina kainas ir grįžta į „Kabukio keliones” sakydami, jog pagal Rytų Azijos šalyse praleistų dienų skaičių ir pramogų kiekį mano sudarytų programų dienos įkainis yra itin patrauklus ir vertingas. Taip yra ir todėl, kad viską darau tiesiogiai – pati užsakau visas paslaugas, atrenku gidus, taigi, agentūra išvengia mokesčio tarpininkams”, – atskleidžia Kamilė.
Tikslas – griauti stereotipus
Į Aziją planuojantiems keliauti savarankiškai, kelionių vadovė turi vieną praktinį patarimą – elgtis taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi kiti. Japonijoje, juokauja ji, turistai labai greitai išmoksta pagarbos gesto – nusilekti. Todėl, net grįžę į Lietuvą, jie iš savęs juokiasi, kad ir čia dar kelias dienas nepaliauja visiems lankstytis.
„Rytų Azijos šalių gidai labai stipriai giria lietuvius už jų mandagumą, santūrumą, gebėjimą greitai prisitaikyti prie svetimos kultūros ir ją gerbti. Visuomet supažindinu būsimus keliautojus su skirtingomis situacijomis, kaip jose tinkamai elgtis ir netgi kokiu kampu nusilenkti. Dažniausiai lietuviai yra žingeidūs, stipriai domisi prieš keliaudami, ekskursijų metu gidams užduoda daug įdomių klausimų”, – pasakoja Kamilė.
Kelionių vadovė taip pat pataria būti atviriems svetimai kultūrai ir nesilaikyti stereotipų.
„Kai nebijai keliauti į Taivaną, Singapūrą, Pietų Korėją ir esi atviras kitai kultūrai, vietiniai tave mielai priims. Mūsų žmonės vis dar galvoja, kad Pietų Korėja nėra švari valstybė, kad jos maistas yra pavojingas. Tačiau tai yra šalis, kuri per trumpą laiką padarė didžiausią pažangą ir tapo bene moderniausia ir aukščiausiomis technologijomis geriausiai apsirūpinusia šalimi”, – atkreipia dėmesį Kamilė.
Tuo tarpu Japoniją, pasak jos, daugelis vis dar laiko nepalaužiamų taisyklių šalimi. Tačiau joje tiek daug žmonių, kiek ir išimčių iš tų taisyklių. Japonai vakarėja, laisvėja, todėl kai kurios archajiškos ribos sparčiai nyksta. Daugelio akys sužiba ir išvydus netikėtą Taivano ar Singapūro įspūdingų metropolių ir užburiančios gamtos sąjungą.
„Aš ir pati turėjau įvairių stereotipų. Vienas tokių – kad Kinijos įtakoje esantys Taivanas ar Singapūras yra tik dar viena, tik labiau atsilikusi, Kinija. Galvojau, jog šios šalys neturi tokios gilios istorijos kaip pastaroji ir nenustebins savo gamta ar kulinariniu paveldu. Visgi išdrįsau apsilankyti šiose šalyse. Labai nustebau, kad tos šalys yra visai ne tokios, kokios ilgą laiką buvo mano vaizduotėje.
Įsimylėjau Taivaną ir Singapūrą – tai yra nuostabios šalys, jos visiškai neatsilieka nuo Japonijos ar Pietų Korėjos. Labai gaila, kad keliautojai šių krypčių neįtraukia į planus, nes baiminasi dėl Kinijos grėsmės Taivanui. Taip, Kinija vis stebi kaimynus Taivaną ir Singapūrą, kartais kiša koją Taivano pasauliniam pripažinimui arba primena Singapūrui jo kilmę ir šaknis, tačiau juk ir mes gyvename agresoriaus pašonėje. Reikia nesibaiminti keliauti – Taivanas vysto artimus ryšius su Lietuva, o patys taivaniečiai, išgirdę, kad keliaujame iš Lietuvos, mus vadina lazeriais. Juk ne taip seniai Lietuva ir Taivanas pradėjo bendradarbiauti puslaidininkių pramonėje. Ten atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija ir abi šalys koja kojon žengia šios Taivanui itin svarbios technologijos srityje. Taivano gyventojai džiaugiasi lietuvių viešnagėmis”, – šypsosi kelionių vadovė.
Kaip iš vienos kelionės išpešti daugiau naudos
Kamilė prisipažįsta, kad kelionės pakeitė ir jos pačios gyvenimą bei požiūrį į pasaulį. Keliauti su šeima ji pradėjo dar būdama visai maža, vos tik Lietuva tapo nepriklausoma ir atvira Vakarams. Kelionių nauda, pasak jos, yra trejopa, nes kelionės gyvos tris kartus – kai jas planuojame, kai keliaujame ir kai jas prisimename.
„Tikiu, kad kiekvienas savyje auginame pažinimo ištroškusį, alkaną žmogelį. Kelionės yra greičiausias būdas pamaitinti savo smalsumą. Knygos, žurnalai ar dokumentiniai filmai praturtina, tačiau niekada neatstoja to, ką pajausi, užuosi, išgirsi, paragausi, paliesi ir pamatysi pats. Kai esi atviras kelionėms, iš jų grįžti labai praturtėjęs. Be to, kelionėse neišvengiamai lyginame save su kitataučiais ir taip galime geriau pažinti save”, – kelionių privalumus vardija Kamilė.
Paklausta, ar turi kokią nors svajonių kelionę, kurios dar pati neįgyvendino, ji šypsosi: „Mano svajones man diktuoja keliautojai. Kartais jie pageidauja aplankyti vietoves, kuriose iki tol nesilankiau pati. Todėl nepaliaujamai gilinuosi į įdomesnius maršrutus ir stengiuosi žmonėms pasiūlyti ne tik pagrindinius traukos centrus, bet ir vietas, kur galbūt kojos dar nebuvo įkėlęs joks lietuvis.
Turiu ir dar vieną tikslą – kad keliautojai teisingai susipažintų ir liktų sužavėti aplankytomis šalimis. Kad grįžę namo ir išsipakavę lagaminus, jie ir toliau domėtųsi Rytų Azijos kultūra, o mes vieną gražią dieną netikėtai susitiktume japonų renginiuose Lietuvoje.”