Atkreipkite dėmesį į du parametrus – greitį ir svorį
Iki šiol buvo įprasta drausti tas transporto priemones, kurių registracija privaloma: automobilius, priekabas, motociklus ar traktorius, tačiau nuo 2024 metų sausio 1 d. privalomąjį draudimą įsigyti teks ir kai kurioms neregistruotoms motorinėms transporto priemonėms.
Drausti paspirtukus, anot LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko, įpareigojo į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. ES direktyva praplėtė draustinų motorinių transporto priemonių sąrašą, įtraukinat ir tas motorines transporto priemones, kurios nėra privalomai registruotinos.
„Būtinybė turėti draudimą galioja visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms daugiau kaip 25 kilometrų per valandą greitį arba daugiau kaip 14 kilometrų per valandą greitį, jeigu jų didžiausias grynasis svoris daugiau nei 25 kilogramai. Reikėtų turėti omenyje, kad šiuo atveju vertinamas ne realus transporto priemonės išvystomas greitis, o projektinis – tas, kuris nurodytas techniniuose parametruose, – sako E. Oršauskas. – Nors kalbant apie tokias transporto priemones dažniausiai minimi elektriniai paspirtukai, taisyklė galioja ir kitoms vieną iš šių sąlygų atitinkančioms motorinėms ar savaeigėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, riedžiams, elektriniams dviračiams, mini traktoriams ir kt.“
Prievolė apdrausti neregistruotiną transporto priemonę galioja, kai ji naudojama, taigi drausti jos ištisus metus, jeigu naudositės tik vasaros sezonu, tikrai nebūtina. Vairuodami transporto priemonę privačioje teritorijoje policijos patikrinimų tikrai išvengsite, tačiau dalyvaudami viešajame eisme nenustebkite, jei būsite sustabdyti – policijos pareigūnai turės teisę patikrinti, ar jūsų transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pareigūno reikalavimu privalėsite pateikti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą.
Įvykus nelaimei, būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją
Įvykus eismo įvykiui – partrenkus žmogų, susidūrus su automobiliu ar padarius žalą kitam objektui – neregistruotos, tačiau privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojas privalo pildyti eismo įvykio deklaraciją įprasta tvarka. Tačiau ne vienam iškyla klausimas – kaip užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jei neregistruota transporto priemonė neturi valstybinio numerio, pagal kurį ją galima būtų identifikuoti.
„Įprastai tokios priemonės taip pat turi individualius identifikavimo ženklus – pavyzdžiui, rėmo ar serijos numerį. Deklaracijoje papildomai reikėtų nurodyti kuo daugiau galimos informacijos – gamintojo prekės ženklą, konkretų modelį, technines charakteristikas. Nukentėjusiam asmeniui patariame padaryti nuotraukų, kurios taip pat padėtų identifikuoti eismo įvykio kaltininko valdytą transporto priemonę ir būtinai įsitikinti vairuotojo tapatybe – tai pagreitins ir palengvins žalos administravimo procesą“, – sako Draudikų biuro specialistas.
Registruotų transporto priemonių savininkai, su savimi automobilyje nesivežiojantys popierinės deklaracijos, tikriausiai jau girdėję apie galimybę eismo įvykį užfiksuoti patogesnėje elektroninėje deklaracijos versijoje, kurią galite rasti www.draudimoivykiai.lt puslapyje. Turintiems neregistruotas transporto priemones galimybė deklaruoti eismo įvykį elektroninėje platformoje kol kas dar kuriama, tačiau kaip pastebi E. Oršauskas, nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes galima ir ant paprasto švaraus popieriaus lapo.
„Duomenis reikėtų užpildyti tuos pačius, kaip ir popierinėje deklaracijos versijoje – nubraižyti įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes, nurodyti transporto priemonių bei įvykio dalyvių asmeninius duomenis ir pasirašyti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams. Pildantiems eismo įvykio deklaraciją galioja standartinės sąlygos – pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltės“, – sako E. Oršauskas.