Po birželio 14 dieną Londono dangoraižyje „Grenfell Tower“ kilusio gaisro, nusinešusio 79 žmonių gyvybes, imta aktyviau rūpintis priešgaisrine sauga. Reaguojant į tragišką Londono įvykį buvo sustiprinta degių medžiagų kontrolė Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad panašaus gaisro tikimybė Lietuvoje itin maža, kadangi pastatų modernizacijai naudojamos medžiagos ir jų kontrolė užtikrina aukštą saugumo lygį.
Medžiagos tikrinamos laboratorijoje
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad po Londone kilusio gaisro PAGD, kartu su statybų inspekcija, ėmėsi iniciatyvos tikrinti statybinius produktus laboratorijose ir pabrėžia, kad namo saugumą galima patikrinti įvertinus jo modernizacijai naudojamų medžiagų kokybę.
„Statybose naudojamų medžiagų atitiktį nustatytiems reikalavimams užtikrina griežta kontrolė, vykdoma priešgaisrinės saugos specialistų. Pavyzdžiui, kiekviena medžiaga turi nurodytą degumo klasę – ši klasė turi atitikti nustatytas normas. Specialistai pradėjo praktiškai tikrinti medžiagų degumą. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad medžiaga neatitinka nurodytų savybių, informuojame kitas atsakingas institucijas, kad būtų imtasi priemonių užtikrinti saugumą“, – teigia pašnekovas.
A. Gudžiauskas pabrėžia, kad modernizacijos metu, pakeitus didžiausią pavojų keliančią elektros instaliaciją, sumažės dėl netvarkingos sistemos kylančio gaisro rizika.
„Senuose pastatuose neretai būna sena elektros instaliacija, į ją renovacijos metu ypač reikia atkreipti dėmesį, kadangi netvarkinga elektros sistema yra viena dažniausių gaisro priežasčių Lietuvoje. Modernizacijos metu užtikrintas šios sistemos atnaujinimas žymiai prisidėtų prie dėl netvarkingos elektros instaliacijos kylančio pavojaus rizikos sumažėjimo“, – sako A. Gudžiauskas.
Visgi specialistas pastebi, kad priešgaisrinė sauga turi būti užtikrinta ne tik statybose naudojamomis nedegiomis medžiagomis, bet ir tinkamai paruoštu namo išplanavimu, skirtu evakuacijai gaisro metu. Eksperto teigimu, atsarginiai išėjimai neretai būna modifikuoti pačių gyventojų iniciatyva.
„Svarbu įgyvendinti ir evakuacijos reikalavimus, kadangi kartais gyventojai patys panaikina alternatyvias galimybes išeiti iš pastato, pavyzdžiui, šalia balkonų nupjauna kopėčias, skirtas gaisro metu pasišalinti iš namo. Būtina suprasti, kad viskas yra daroma dėl gyventojų saugumo“, – teigia PAGD atstovas.
Kontrolę vykdo kelios institucijos
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas sutinka, kad svarbiausia vadovautis priešgaisriniais reikalavimais ir statyboms parinkti tinkamas medžiagas, kurios gaisro metu nekeltų pavojaus. Lietuvoje vykdoma apsaugos kontrolė šiuo atžvilgiu yra itin griežta, daugiabučiai nuolatos tikrinami specialistų, todėl gaisro tikimybė modernizuotuose namuose yra labai maža.
„Pastato modernizacijos pasiruošimo metu vyksta daugiapakopė apsaugos nuo gaisrų kontrolė. Pirmame etape, techninio darbo projekto rengimo metu, yra atsižvelgiama, kokias medžiagas leistina naudoti ir pagal pastato paskirtį, ir pagal jo aukštingumą. Dauguma gyvenamųjų namų turi atitikti pačią aukščiausią – „A klasės“ kategoriją, kuri žymi tik nedegių medžiagų eksploataciją“, – pastebi E. Petrauskas.
Toliau, anot eksperto, pagrindinį darbą atlieka specialistai ir atestuotos įmonės, kurios privalo atsižvelgti į aiškiai reglamentuotas taisykles: „Statybų rangovas ir techninis prižiūrėtojas yra atsakingi už reikiamų medžiagų parinkimą ir statybos proceso priežiūrą. Jie vadovaujasi techniniu darbo projektu ir privalo parinkti medžiagas, kurios gaisro metu būtų nedegios“, – sako BETA atstovas.
Pašnekovas pabrėžia, kad statybose naudojamų medžiagų sudėtis nėra pavojinga, bet gali skirtis dėl pasirinkto fasado. „Renovacijos metu gyventojams siūloma pasirinkti, kokio fasado jie pageidauja. Pavyzdžiui, vėdinamas fasadas yra šiltinamas akmens vata – ši medžiaga yra nedegi ir gaisro pavojus pasirinkus šį fasadą tikrai negresia. Tinkuojamam fasadui naudojama akmens vata arba putų polistirenas: nutinkavus putų polistireną, medžiaga neturi kontakto su oru, o tai reiškia – gaisro pavojaus nėra“, – teigia E. Petrauskas.
Statybų techninę veiklą taip pat prižiūri Valstybinė statybos inspekcija ir priešgaisrinės apsaugos specialistai – institucinė kontrolė padeda užtikrinti sklandų ir kokybišką modernizacijos procesą bei prisideda prie namo stebėsenos po statybos darbų.
„Viskas yra derinama su priešgaisrinės apsaugos darbuotojais aukšto namo modernizacijos atveju. Jei kažkas ne taip, priešgaisrinės apsaugos specialistai pastebės ir reikės keisti. Yra pasitaikę atveju, kai įėjimo durys statybos metu buvo per siauros ir reikėjo jas keisti, kad atitiktų jos saugumo reikalavimus“, – sako pašnekovas.
E. Petrauskas užtikrintas, kad operatyvi reakcija į Jungtinės Karalystės sostinėje kilusį gaisrą leidžia daryti išvadas, kad tokių degių medžiagų, kurios įsiplieskė Londone, Lietuvoje neliks.
„Londono gaisro metu įsiplieskė namo apdaila, neatitinkanti saugumo standartų. Lietuvoje po šio incidento iš priešgaisrinės apsaugos specialistų esame gavę sąrašą su plokščių aprašymu ir prašymu jas patikrinti. Jau patikrinome virš 100 daugiabučių apdailos plokščių ir dar nesame aptikę nė vienos pavojingos. Šiuo metu toliau vykdome modernizuotų daugiabučių stebėseną, stengiamės patikrinti visus atnaujintus namus. Tačiau visos naudotos ir ištirtos medžiagos leidžia daryti išvadas, kad tikimybė aptikti panašių degių medžiagų, kurios degė Londono gaisro metu yra labai labai maža“, – pastebi BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Užsakymo nr.: PT_75382627