Įgyvendinta svajonė sukėlė perversmą pasaulinėje lazerių rinkoje

Pirmuosius lazerius pradėję kurti dar sovietmečiu, lazerinių sistemų firmos „Šviesos konversija“ įkūrėjai tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę įgyvendino seną svajonę – sukūrė itin preciziškais pjūviais pasižyminčią femtosekundinę lazerinę sistemą. Dabar ši inovatyvi sistema užima daugiau nei 80 proc. pasaulio rinkos ir yra plačiai naudojama medicininiuose genomų tyrimuose, akių operacijose, pramonėje ir moksle.

UAB mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ lazerių grupės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Linas Giniūnas pasakoja, kad jų sukurta inovacija tapo femtosekundinių lazerių gamybos pirmtake.

Kūrė mokslui – sudomino pramonę

„Pasinaudoję PHARE programa ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, prieš dešimtmetį gavome daugiau nei 1,6 mln. litų (464,1 tūkst. Eur) finansavimą. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedra pradėjome plėtoti produkto prototipą ir sukūrėme pirminę diodinio kaupimo fentosekundinę daugiaspalvę lazerinę sistemą, šiandien pasaulyje žinomą kaip „Pharos“, – teigia L. Giniūnas.

Kurdami „Pharos“ įmonės įkūrėjai manė, kad jis bus naudojamas išskirtinai moksliniuose tyrimuose, tačiau šiandien apie 70 proc. užsakymų gauna iš pramonės. Femtosekundiniai lazeriai naudojami mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ar naujos kartos automobilių lempų gamyboje.

Sėkmę padėjo pasiekti mokslas

Tarptautines aukštumas įmonei padėjo pasiekti studijos, tyrimai ir aukštųjų technologijų srities gamyba. Siekiant plėtoti technologijų mokslo pajėgumus buvo sukurtas Vilniaus universiteto Lazerių tyrimų centras (VU LTC), skatinantis mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Specialiai lazerinių sistemų vystymui pritaikytose laboratorijose paruošiami itin aukštos kvalifikacijos specialistai su kuriais bendradarbiaujant įmonė gali gerokai praplėsti savo gamybos galimybes.

L. Giniūnas įsitikinęs – „Šviesos konversijos“ pagrindinės stiprybės – solidus žinių bagažas ir kruopštus darbas. „Jei ne mokslo direktoriaus dr. Romualdo Danieliaus indėlis – vargu ar būtų pavykę sukurti tai, ką turime šiandien“. Mokslininkas, kolegų juokais vadinamas lietuviškuoju Bilu Geitsu (angl. Bill Gates), prietaisų dalis konstravo namuose prie tekinimo staklių. Kiek vėliau, jau automatizavus sistemas, gaminančias lazerius, prie įmonės prisijungė ir studentai.

Rinkoje išsiskiria kokybe ir lankstumu

„Pharos“ lazerių rinka yra dvejopa – industrinė ir mokslinė. Priklausomai nuo to, kas yra galutinis vartotojas femtosekundiniai lazeriai keičiami, pritaikomi prie užsakovo poreikių.

L. Giniūno teigimu, būtent lankstumas leidžia įmonei išsiskirti iš konkurentų – prireikus modifikuoti lazerinę sistemą „Šviesos konversija“ tai sugeba padaryti greitai ir kokybiškai. „Konkurentų parametrams esant panašiems mes pasiliekame manevro laisvę – keičiame ir adaptuojame įrenginius pagal kliento poreikius. Neturime abejonių, jog lazeris „Pharos“ rinką užkariavo ne kaina, bet išskirtiniais parametrais ir kokybe“, – neabejoja L. Giniūnas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.