Lietuvių sukurta inovacija, laimėjusi „Oskarą“

Daugiau nei prieš 25 metus susibūrusi nedidelė kūrybingų ir drąsių fizikų – inžinierių grupelė šiandien „Eksplos“ vardu gamina lazerius ir jų sistemas, kuriomis naudojasi prestižinių universitetų tyrimų centrai ir tarptautinės kompanijos. Produktai pritaikomi medžiagų mikroapdirbimo, kosmoso tyrinėjimų, medžiagotyros, chemijos, medicinos ir daugybėje kitų sričių. Mokslinių lazerių kategorijoje „Ekspla“ net yra pelniusi lazerių industrijai skirtą „Oskarą“.

Gamina ir sprogmenų aptikimui skirtus lazerius

„Eksplos“ pažangius lazerius, jų sistemas ir susijusią įrangą mokslui bei pramonei naudoja NASA, „Hitachi“ bei „Samsung“. Jie įmonės inovacijas perka išmaniųjų telefonų stiklų pjaustymui arba, pavyzdžiui, mėnulio uolienų tyrimams. Komandos sukurtos lazerinės technologijos taip pat pritaikomos medicininiams vėžio tyrimams arba tatuiruočių naikinimui.

Kalbintas generalinis įmonės direktorius Kęstutis Jasiūnas teigia, kad bendrovės produktų galima rasti daugiau nei 60 pasaulio šalių. Iš 90 proc. eksportuojamų lazerių ir jų sistemų, kai kurie gaminiai atsiduria žymiausiuose visų žemynų institutuose, tyrimų centruose ir universitetuose. Įmonės gaminiais naudojasi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) ar Harvardo (JAV) universitetai, didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija CERN (Šveicarija), NASA (JAV) ir t.t.

Visgi vienas didžiausių pastarųjų metų laimėjimų – su partneriais išvystyta viena galingiausių pasaulyje lazerių sistema, kurios gamybai inovatorių komanda naudojo ne bet ką, o Lietuvoje sukurtą ir ištobulintą technologiją. 4 mln. eurų vertės lazeris tarnauja ir kaip Lietuvos vizitinė kortelė tarptautinėje arenoje.

„Mūsų įmonė „ELI-ALPS“ laboratorijoms Vengrijoje drauge su partneriais, moksline-gamybine firma „Šviesos konversija“, sukūrė sistemą, kuri yra išskirtinė keliais aspektais – pirma, tai yra viena galingiausių sistemų pasaulyje, generuojančių 10 femtosekundžių (viena femtosekundė yra 1015 sekundės dalis) ir trumpesnius impulsus; kitas ypatumas – ji pagaminta naudojant lietuvių išrastą technologiją“, – įmonei ir Lietuvai svarbų projektą aiškina direktorius.

Mokslo ir kūrybos indėlis buvo įvertintas ir pasaulinės reikšmės apdovanojimu, kuris lazerių mokslininkų elite yra vadinamas tiesiog „Oskaru“.

„Esame pirmoji Rytų ir Centrinės Europos įmonė, kurios sukurta sistema buvo pripažinta geriausia mokslinių lazerių kategorijoje ir apdovanota „Oskaru“ 2011 metais San Franciske (JAV) vykusiuose apdovanojimuose „Prism Awards for Photonics Innovation“.

Sėkmės istorija prasidėjo Vilniaus laboratorijose

Kaip Lietuvoje gimė tiek daug visame pasaulyje žinomų lazerių technologijų? „Eksplos“ mokslininkų pavyzdys rodo, kad didelių finansinių pajėgumų sėkmės istorijai sukurti nereikia.
Kalbintas direktorius pabrėžia – pradžioje inovatorių komandą vienijo idėja, kuriai išvystyti užteko drąsos ir kūrybiškumo.

„Būtina ryžtingai prisiimti riziką panaudojant ne visada iki galo išbandytus technologinius sprendimus bei suvokti, kad neigiamas rezultatas irgi yra rezultatas, iš kurio galima pasimokyti. Mūsų dinamiškoje ir pastoviai naujovių reikalaujančioje rinkoje kitaip neišgyvensi.“

Būsimasis „Eksplos“ branduolys iš pradžių dirbo įvairiose Vilniaus laboratorijose ir kūrė dar neregėtus prietaisus tiek saviems tyrimams, tiek ir pagal kitų tyrėjų užsakymus. Tiesa, išskirtinis dėmesys visada buvo skiriamas lazerių technologijoms, teigia K. Jasiūnas.

Įmonės vadovas pasakoja, kad sėkmingai pasirodę parodoje Miunchene jie buvo pastebėti japonų kompanijos, kuri 1993 m. pirmoji įsigijo „Eksplos“ produkciją (tuo metu lazeriai buvo vienintelė produkcija, kuri iš Lietuvos buvo eksportuojama į šią valstybę). Dauguma pradžioje dirbusių inžinierių iki šiol yra „Eksplos“ gretose, o japonai iki šiol perka įmonės lazerius.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.