Tiesa, įkurdami įmonę Algimantas Malickas ir du jo bendraminčiai nemanė, jog ji taps viena iš biometrikos lyderių. Įmonės įkūrėjas pasakoja, kad jam nuo pat vaikystės įdomiausia buvo žmogaus smegenų veikla. Įmonės idėja, kaip ir išduoda jos pavadinimas – „Neurotechnologija“ – buvo sujungti informacines technologijas ir žmogaus smegenis.
„Dar mokydamasis universitete ieškojau, ką galėčiau nuveikti šioje srityje. Neurokibernetikos laboratorijoje gavau galimybę dirbti kompiuteriu, tad neuronų tinklus modeliuodavau dienomis ir naktimis. Baigęs mokslus įsidarbinau Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute ir jau greitai su dviem kolegomis įkūrėme „Neurotechnologiją“, – pasakoja A. Malickas.
Matematikos ir informatikos institutas, kuriame dirbo įmonės įkūrėjai, prisidėjo prie jaunos įmonės plėtros – suteikdavo patalpas, kitą reikalingą infrastruktūrą, išleisdavo jaunuolius į tarptautines konferencijas.
Vis dėlto neuronų tinklai Lietuvos rinkos nedomino. Iš pradžių įmonė klientų neturėjo, tad pinigų praktiškai neuždirbo. Galiausiai A. Malicko bendraminčiai išvyko į užsienį, o jis pats liko dirbti su biometrika. „Neuronų tinklai – labai gražu, tačiau, kad verslas gyvuotų, reikia, kad kažkas mokėtų už paslaugas. Būtent pirštų antspaudų ir akies rainelės atpažinimo technologijos man atrodė artimos neuronų tinklams, be to, pamaniau, jog tai gali turėti komercinį pritaikymą“, – pasakoja A. Malickas.
Biometrika - tai technologijų sritis, kurioje, taikant automatinius metodus, stebimasis žmogus identifikuojamas, tikrinamas arba analizuojamas pagal fiziologines ar elgsenos charakteristikas.
Lietuvoje atsiradus internetui įmonės kūrėjui pavyko apie teikiamas paslaugas papasakoti platesnei rinkai. Tai padėjo – 1997-aisiais, anot A. Malicko, atsirado pirmieji pirkėjai iš Brazilijos. Tačiau jis priduria, kad septyneri metai nuo įmonės įkūrimo iki sėkmingos jos veiklos neprabėgo veltui: „Europoje buvome vieni pirmųjų, ėmusių kurti biometrines technologijas. Kai atsirado paklausa – apie 1998 - 2000 metus – mes jau turėjome savo sistemą ir buvome pasiruošę. Per šiuos metus ne tik mokėmės, bet ir kūrėme realius produktus“, – tvirtina A. Malickas.
Daugiausiai „Neurotechnology“ atpažinimo technologijos naudojamos pasienio kontrolėje, išduodant pasus bei tapatybės korteles ir net balsavimo sistemose. Pastarosios, aiškina I. Naujikas, yra ypač populiarios besivystančiose šalyse: „Pas mus įprasta, kad kiekvienas turi pasą arba tapatybės kortelę, tačiau kitur kai kurie žmonės kartais ir iki pilnametystės gyvena be jokio tapatybę įrodančio dokumento. Tai labai praverčia balsuojant, nes, naudojant biometriką, žmogus tikrai bus užregistruotas ir negalės, atėjęs dar kartą, prisistatyti kitu vardu ar nurodyti kitą adresą.
“ Po truputį biometrika ima tarnauti ir vartotojų patogumui, pavyzdžiui, išmanieji telefonai bei kompiuteriai jau siūlo galimybę savininkui naudoti veidą ar piršto antspaudą kaip saugumo priemonę.
„Neurotechnology“ vadovas tiki, kad Lietuva – inovatyvi šalis. Vis dėlto čia aukštųjų technologijų rinka nėra didelė, o prekės dažniausiai kuriamos eksportui. Štai kodėl dalis lietuvių taip nustemba, sužinoję, kad vienas ar kitas modernus produktas kuriamas būtent mūsų šalyje.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_75640039