Mintis sukurti elektroninę nosį gimė apsinuodijus maistu

Renkantis maisto produktus pasikliauti vien sava uosle yra rizikinga. Ar produktas tikrai šviežias, gali parodyti vilniečių įmonės „Ars Lab“ sukurta elektroninė nosis. Išrasti šį įrenginį paskatino nemaloni vieno įmonės bendrasavininkų patirtis – sunkus apsinuodijimas.

Lietuvių sukurta „Foodsniffer“ elektroninė nosis gelbėja nuo apsinuodijimų ir nustato, ar produktas šviežias, ar gaminant jį reikia gerai apdoroti, o gal verčiau atsisakyti, nes jis jau pradėjęs gesti. Viskas, ko reikia – priliesti šį įrenginį prie žalios mėsos ar žuvies arba 5 minutėms jį patalpinti į uždarą indą su maisto produktu.

„Šio įrenginio atsiradimą paskatino dvi priežastys – potencialūs užsakovai, kurie domėjosi tokio produkto sukūrimu (galiausiai šios idėjos atsisakė) ir mano verslo partnerio Augusto asmeninė patirtis. Augustas kadaise buvo labai stipriai apsinuodijęs ir, prisiminę šį faktą, nusprendėme sukurti elektroninę nosį“, – pasakoja įmonės „Ars Lab“ direktorius Gediminas Kvaraciejus.

Jo teigimu, gendanti žuvis ir mėsa išskiria tam tikrus lakiuosius organinius junginius, kurių koncentraciją ir nustato įrenginyje esantys sensoriai. Informacija apie produkto būklę iš įrenginio keliauja į virtualų įmonės debesį, iš jo – į vartotojo mobilų telefoną.

Susidomėjo pasaulinės kompanijos

Pašnekovas pasakoja, kad „Foodsniffer“ kūrėjų komanda itin įvairi: trys technologijų kūrimą finansavę vilniečiai verslininkai, gaminį kūrę Kauno technologijos universiteto (KTU) ir tyrimus atlikę Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mokslininkai‎.

G. Kvaraciejus prisimena, kad kuriant šį prietaisą teko nugalėti kelis pagrindinius iššūkius.
„Su mokslininkais ieškojome kompromiso, kad būtų sukurtas komerciškai logiškas produktas, nes mokslui tai ne visada pavyksta. Taip pat buvo didelis techninis iššūkis išgryninti sensorius, kad šie reaguotų į tam tikras lakiųjų junginių grupes, o ne į visus junginius. Trečias iššūkis – investuotojų paieška, nes į naują produktą nėra daug norinčių investuoti“, – sako verslininkas.

Jis pastebi, kad tąkart verslo procesus pagreitino privati verslo angelo iš Lietuvos investicija, o dabar norinčių investuoti ar nusipirkti technologiją – netrūksta. Kaip tik šiuo metu „Ars Lab“ derasi su didžiaisiais pasauliniais buitinės technikos gamintojais dėl „Foodsniffer“ technologijos pardavimo ir galimybės ją integruoti šaldytuvuose.

Didelis pasisekimas užsienyje

Pašnekovas neslepia, kad šis, 2015 m. pristatytas išradimas, geriau žinomas ne Lietuvoje, o, pavyzdžiui, JAV ir yra plačiai aprašytas užsienio žiniasklaidos („The Guardian“, „Dailymail“, „NY Dailynews“ ir pan.).

„Kodėl taip nutiko? Pirma, didžiajai daliai Vakarų šalių gyventojų šis įrenginys yra įperkamesnis, nei lietuviams („Foodsniffer“ kaina – apie 129 JAV dolerius), antra – tų šalių žmonės labai mėgsta inovacijas ir nori jomis naudotis, trečia – plati informacijos sklaida naujoves mėgstančioje aprašyti užsienio žiniasklaidoje“, – svarbiausius argumentus, lėmusius „Foodsniffer“ populiarumą užjūryje, vardija G. Kvaraciejus.

Paklaustas, ką patartų inovatyvių idėjų turintiems, bet dvejojantiems jas įgyvendinti žmonėms, G. Kvaraciejus rekomenduoja dėmesį atkreipti į kelis aspektus.

„Derėtų apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti, kad produkto sukūrimas užtruks ilgiau, nei tikėtasi. Ir, žinoma, surasti patikimus investuotojus“, – šypsosi verslininkas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.