VVKD degalinės ant vandens jau veikia
Direkcija bendradarbiaujant su LR Energetikos ir Susisiekimo ministerijomis jau išsprendė paskutines teisines, biurokratinės procedūras, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimas prekybai degalais ant vandens gautas. Degalinės Kaune, Jurbarke, Svencelėje ir Nidoje jau veikia nuo birželio 23 d. Vidaus vandens kelių direkcija kviečia naudotis! Visi norintys pasipildyti benzino ar dyzelino, nuo šiol tai gali padaryti degalinėse ant vandens neišlipę ant kranto, atsiskaitant bankine kortele.
VVKD investavo savo komercines lėšas, kad degalinės ant vandens būtų pastatytos, inicijavo įstatymų pakeitimus, daugiau nei metus laiko teikė reikalaujamus dokumentus institucijoms, sumontavo atsiskaitymo bankine kortelė įrangą. Degalų tiekėjas jau pripildęs degalines. Benzino, dyzelino kainos yra trijų aplink esančių degalinių kainų vidurkis, atitinkamai degalų rūšiai. Kiekis nenormuojamas.
Vietos, kuriose galite rasti VVKD degalines ant vandens:
- Kauno žiemos uosto pramoginių laivų prieplauka (Raudondvario pl. 113, Kaunas)
- Jurbarko mažųjų laivų prieplauka-uostas (Nemuno g. 8, Jurbarkas)
- Svencelės uostas (Svencelės g. 49A, Svencelė)
- Nidos uostas (Naglių g. 14, Nida)
Nuosekli Lietuvos vidaus vandens kelių ir infrastuktūros plėtra
Už vidaus laivybos plėtojimą Lietuvoje yra atsakinga akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija, kuri prižiūri ir plečia vidaus laivybos kelius bei jų infrastruktūrą. 2023 m. šalyje eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis siekia 467 km, t. y. 17 km daugiau nei 2022 m. Visą eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą galite rasti čia: https://vvkd.lt/vidaus-vandens-keliu-schemos/
Pasak VVKD vadovo Vladimiro Vinokurovo, su Susisiekimo ministerija yra patvirtinta vizija iki 2025 m. pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgį. Tačiau ir tai nebus rimtų darbų pabaiga, nes valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių yra 877,1 km.
Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose, Kuršių ir Kauno mariose kaupiasi sąnašos, kurios tampa kliūtimi laivybai. Tad iki šių metų navigacijos sezono pradžios vėl buvo atliktos visos reikalingos veiklos – valymo darbai, patikrinti gyliai, pažymėti laivakeliai. Visas vandens kelias nuo Kauno iki Rusnės jau yra pažymėtas šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, tad galima plaukti ir naktį.
Dar šių metų kovo mėnesį buvo pradėtas svarbaus Nemuno vandens kelio modernizacijos projekto baigiamasis darbų etapas. Upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose įrengiami upės tėkmę reguliuojantys statiniai – bunos, kurios formuoja reikiamą laivakelio gylį ir plotį.
Šiemet liepą šis trejų metų trukmės projektas bus baigtas, upėje bus pastatyta daugiau nei 500 bunų. Pabaigus darbus, upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija, nebesikaups sąnašos laivybai skirtoje upės dalyje. Taip vandens kelias Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių taps saugus ir prieinamas laivininkystei visą navigacijos laikotarpį.
Pasak V. Vinokurovo, VVKD jau sutarė su Kauno savivaldybe dėl laivybos šliuzo ties Kauno hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. 2023 m. vasario 28 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems pradiniams darbams, taigi tai rimtas postūmis įgyvendinti tolimesnius planus. Poveikio aplinkai vertinimas yra reikalingas, kad atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, būtų galima modeliuoti reikiamus sprendinius, pateikti projektinius pasiūlymus, terminus ir šliuzo statybos kainą. Šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos pateikimo procesas.
Lietuvoje sparčiai aktyvėjant pramoginei laivybai auga atitinkamos infrastruktūros poreikis. Todėl direkcija įkūrė naują pramoginių laivų uostą Kaune su daugiau nei 80 vietų: https://vvkd.lt/uostas/kauno-ziemos-vidaus-vandens-uostas/. Taip pat atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai. Nidoje ypač daug dėmesio buvo skiriama krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia atplaukia ir pakankamai didelių keleivinių laivų.
Pirmoji Lietuvoje vandens kelių navigacijos programėlė
Prasidedant laivybos sezonui, VVKD pristatė pirmąją Lietuvos vandens kelių navigacijos programėlę „Vandens keliai WAVE", kurioje laivybos dalyviai ras svarbiausią informaciją: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių ant vandens vietas, tiltus, turės galimybę susikurti maršrutus.
Judant žemėlapis pasislenka pagal naudotojo buvimo vietą. Navigacijos programėlė pritaikyta naudotis telefonu ar planšete. Aplikaciją galima atsisiųsti čia: https://vvkd.lt/mobilioji-programele-wave/
Siekdama turėti visada aktualius ir tikslius duomenis nuolatiniam žemėlapio informacijos atnaujinimui, VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skenavimui (žvalgymui). Tai daugiaspindulis echolotas NORBIT. Naujoji įranga skenuoja dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus jų situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio, arba ženklinamos navigaciniais ženklais. Tai sudaro galimybes pateikti laivybos dalyviams labai tikslią informaciją apie vandens gylius ir kitus parametrus.
Išplėstos galimybės statyti laivus Lietuvoje
Dar viena reikšminga naujiena Lietuvos laivybos srityje – Vidaus vandens kelių direkcijai suteiktas laivų statybos atestatas iš RINA. Šis tarptautinis sertifikatas galioja visame pasaulyje jūriniame sektoriuje.
„RINA atestatas išplečia galimybes statyti laivus mūsų šalyje. Esame jau oficialiai atestuoti gaminti metalines konstrukcijas jūriniams laivams, statyti laivus bei užsiimti jų remontu. Džiaugiamės, kad Lietuvos vandens laivybą galime plėtoti įvairiapusiškai", – teigia VVKD gamybos direktorius Mindaugas Gutauskas.
Vidaus vandens kelių direkcija Kauno žiemos uoste jau stato 1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu krovininiam transportui naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais. Neabejojama, kad investicijos į naujo laivo statybą pasiteisins – krovininė laivyba verslams tampa vis patrauklesnė.
Ruošiamasi dar rimtesnėms investicijoms
2022 m. pavasarį VVKD su Europos investiciniu banku (EIB) pasirašė susitarimą dėl žaliosios krovininės laivybos Lietuvos vidaus vandenyse plėtros. Įgyvendinant šį susitarimą, EIB užsakė Nyderlandų konsultacinių bendrovę Panteia, kuri atliko Lietuvos žaliosios laivybos galimybių studiją. Balandžio mėnesį įvyko studijos pristatymas, kurio metu buvo pateikta labai svarbi informacija apie žaliosios laivybos projekto galimybes šalyje.
Planuojamo projekto metu ketinama sukurti nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinę tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra: įkrovimo stotelės, nauji kranai Kaune ir Jurbarke. Kai transportavimas vandeniu pasieks visą pajėgumą, bus sutaupoma iki 48 830 krovininių reisų sausuma ir 14 416 tonų CO2 per metus.
Numatoma projekto vertė – 75,7 mln. eurų. Projektas atsiperkantis ir realiai generuojantis grąžą. Skaičiuojama, kad projektas gali būti įgyvendintas per 6 metus. Pusę investicijoms reikalingos sumos planuojama skolintis iš Europos investicinio banko. Šiuo metu ieškoma finansinių galimybių įgyvendinti numatytus planus.
Numatomų naujos kartos elektrinių laivų-stūmikų koncepcija jau ne naujiena. 2021 m. Lietuvos jūrinio klasterio partneriai pristatė inovatyvaus stūmiko projektą. Jis išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima planuojamą kelionės ilgį bei laivo dizainą. Stūmikas su viena pakrova galėtų nuplaukti iki 300 km.
20–26 m ilgio baržų stūmikas turės 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse. Pasroviui stumdamas krovinį esant 85% variklio apkrovai laivas galės išvystyti iki 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti iki 18 km/h greičiu. Žinoma, norint efektyviai išnaudoti baterijas, kruizinį greitį numatoma apriboti iki 12 km/h.
„Elektrinis baržų stūmikas leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Įsivaizduokite, kad milijonai tonų gali būti pergabenami be žalos aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo automagistralės Kaunas–Klaipėda. Įgyvendinę elektrinio stūmiko projektą, būtume pirmieji Europoje turintys elektrinį vidaus laivyną", – teigia VVKD vadovas V. Vinokurovas.