Todėl ir Lietuva ilgainiui pripažino, kad vidaus laivyba yra strategiškai svarbi alternatyva sausumos keliams, praktiškai nulinio avaringumo ir neriboto pralaidumo galimybių. Krovininio transporto iš esmės neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaričių ir nestandartinių krovinių gabenimui, o turistiniai maršrutai vandens keliais atskleidžia mūsų šalies grožį. Todėl vienas pagrindinių Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) veiklos tikslų – didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį.
Siekdama šio tikslo, Direkcija su Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi viziją iki 2025 m. pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgį. 2023 m. eksploatuojamų vandens kelių ilgis siekia 467 km. VVKD turi daug ambicingų planų ir projektų, kurie atvers Nemuno vagą nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje, , atgaivins laivybą Neries ir Nevėžio upėmis, sujungs vandens keliu Vilnių ir Kauną.
Pasak VVKD vadovo V. Vinokurovo, yra rimtų priežasčių teigti, jog dešimtmečius merdėjusi vidaus laivyba Lietuvoje „jau nuplaukė“ nuo seklumos – per pastaruosius 4 metus proveržis įvyko ir tolimesnių planų įgyvendinimas yra paremtas nuosekliu darbu ir tinkamu finansavimu.
Tokią vadovo nuomonę patvirtina ir valstybinis Valdymo koordinavimo centras, kuris Vidaus vandens kelių direkcijos strateginį veiklos planą 2023 m. vasario 7 d. įvertino aukščiausiu vertinimu – 10 balų (10 balų sistemoje). Tai aukščiausias VVKD planavimo įvertinimas nuo Direkcijos įkūrimo pradžios.
Jau sėkmingai įgyvendinti įmonės valdymo pokyčiai ir pastarojo meto įgyvendinti projektai lėmė, jog 2022 m. liepos 1 d. valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija tapo akcine bendrove.. Ši pertvarka įgyvendinta atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo sprendimus bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kurios siūlo mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms ir įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas. Po šio pokyčio Direkcija tapo lankstesnė, sukurtas valstybės kontrolės ir direkcijos vadovybės iniciatyvos balansas.
„Neabejotinai ši pertvarka yra ypač svarbus strateginis žingsnis įmonei. Įregistruojant naują teisinį Direkcijos statusą, pradedamas naujas įmonės veiklos etapas, tad ji gali sparčiai judėti pirmyn su naujo statuso atveriamomis galimybėmis“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Esame tikri, kad būsime tarp lyderiaujančių įmonių susisiekimo sektoriuje, darniai įgyvendindami direkcijos strateginius tikslus: didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį, plėtoti intermodalinę krovininę laivybą, naudojant upių transportą be CO2 emisijų, skatinti keleivinę ir pramoginę laivybą, vystant naujas turistines vandens trasas, atlikti laivybos plėtros darbus ir prisidėti prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams“, – teigia VVKD direktorius.
Direkcijos komandai „tvarumas“ nėra tik madingas žodis. 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė – plėtojant vandens kelių transportą, gyventojams mažėtų spūstys ir avarijų rizikos keliuose. Be to, išaugęs vandens kelių transportas padėtų sumažinti didžiulį krovininių automobilių išmetamą šiltnamio dujų (CO2) kiekį, kuris Lietuvoje sudaro 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.
V.Vinokurovas VVKD vadovu tapo 2018 m. Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido verslo sektoriuje, o Direkcija yra pirmoji jo viešojo sektoriaus patirtis. Pasak jo, į VVKD jį atvedė piliečio noras išjudinti „užstrigusią“ Lietuvos vandens kelių laivybą ir profesinės ambicijos įrodyti, kad valstybės valdoma įmonė gali būti skaidri, efektyviai veikianti ir patraukli darbo vieta profesionalams, t. y. iš esmės nieko nesiskirtų nuo sėkmingos privačios bendrovės.
„V. Vinokurovui atėjus į VVKD, valdymas tapo pažangus, leidžiantis siekti vidaus laivyboje ambicingų tikslų ir efektyvumo. Tai itin svarbu siekiant atgaivinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Mūsų klientams išties rūpi, ar jų kroviniai keliauja atsižvelgiant į Žaliojo kurso diktuojamus tikslus. Logistikos grandinei tapus tvaresne, mes tampame konkurencingesni, todėl ir toliau planuojame aktyviai bendradarbiauti su VVKD, siekiant mūsų šaliai ir verslams svarbių tikslų”, – akcentavo „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Pasak V. Vinokurovo, neišvengiamai teko daug ką pakeisti ir įmonės valdyme, formuojant naują darbo kultūrą. Visai netrukus tai davė rezultatų – įmonės darbuotojai pamatė, jog tinkamai dirbant išsprendžiamos vidinės ir išorinės ilgametės senos įmonės problemos, sėkmingai įgyvendinami nauji projektai. Tai smarkiai padidino didžiosios dalies darbuotojų motyvaciją.
Naujos ir kryptingos veiklos sėkmė bei nuoširdus noras užmegzti rezultatyvias ir ilgalaikes partnerystes „pralaužė ledus“ santykiuose su partneriais – savivaldybėmis, akademinėmis įstaigomis, verslais.
„VVKD veikla labai reikalinga, nes skatina vidaus turizmą, kuris svarbus mūsų regionui dėl palaikomų ir naujai kuriamų maršrutų. Pastaruoju metu įsibėgėję projektai suteikia pagrįstą viltį netolimoje ateityje išvysti Nemune pramoginę laivybą tokio intensyvumo, kokia ji vyksta kitose Europos didžiosiose upėse“, – džiaugiasi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Aišku, visas šis proveržis nebūtų sėkmingas be Susisiekimo ministerijos palaikymo, kuri supranta vidaus laivybos reikšmę ir dabar jau mato, kad sėkmingai dirbanti VVKD nėra kaštų eilutė biudžete – investicijos į Direkcijos projektus duoda apčiuopiamos grąžos.
Prie tolimesnės VVKD veiklos sėkmės prisidės ir pasikeitęs įmonės statusas, ir suteiktos galimybės įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas. Akcinės bendrovės valdymas yra pažangesnis, leidžiantis pasiekti norimo įmonės efektyvumo, pritraukti reikalingų kompetencijų bei planuoti profesionalų išteklių panaudojimą, teikti dar kokybiškesnes paslaugas.
Viso to labai reikia imantis nestandartinių, su inovacijomis susijusių projektų.
Pavyzdžiui, šiemet baigiamas Nemuno vandens kelio modernizavimo darbų projektas, kuomet bus atnaujinta ar pastatyta daugiau negu 500 bunų. Tokio projekto Lietuvoje nebuvo pastaruosius 100 metų!
Arba dar kitas pavyzdys – VVKD užsakymu sukurtas elektrinis baržų stūmikas, kuris leis pasiekti nulines CO2 emisijas vidaus vandenslaivyboje. Įgyvendinę elektrinio stūmiko projektą, būtume pirmieji Europoje turintys elektrinį vidaus laivyną.
Įgyvendinusi šią viziją, Lietuva reikšmingai prisidėtų prie Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso tikslo iki 2030-iųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas.