Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Deja, ilgą laiką Lietuvoje vidaus laivyba iš esmės buvo užmiršta, todėl Nemuno vandens kelias buvo VVKD periodiškai patvarkomas, tačiau dėl gamtinių veiksnių negalėjo būti eksploatuojamas visu laivybos sezono metu – reikėjo rimtos modernizacijos.
Todėl 2021 metais buvo pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektas, kurio tikslas yra esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Dabar jau pabaigus projektą, visame Nemune ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos daugiau nei 550 pastatytų naujų ar atnaujintų hidrotechnikos statinių – bunų. Taip visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
„Turime išnaudoti galimybę nemažą dalį sausumos keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad atgims ir keleivinė, pramoginė laivyba Nemunu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.
Bunos pašalins pagrindinę laivybos Nemunu problemą
Bunas daugiau nei prieš 150 metų išrado vokiečiai. Tai statiniai iš akmens ir žvyro, kurie įrengiami statmenai upės tekėjimo srovei. Bunos susiaurina upės vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo giliausią savo vagos vietą nuo sąnašų, ir upė tampa tinkama laivybai.
Nemune bunos buvo įrengtos tarpukariu, kuomet upė buvo aktyviai naudojama laivybai. Sovietmečiu bunos buvo apleistos, dauguma visai sunyko, todėl Nemuno kelio būklė ilgainiui nebeatitiko vidaus laivybos sąlygų – kliudė besiformuojančios seklumos ir suneštos kliūtys, kurios atsirasdavo dėl savo funkcijos nebeatliekančių senųjų bunų.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas pradėtas 2021 metais – tais metais buvo atlikti darbai Kaune ir Kauno rajone, vėliau – antrame ruože Šakių ir Jurbarko rajonuose. 2022 metais šiame ruože vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai, nes vasaros sausmečiu Nemuno laivakelio situacija čia būdavo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Minėtuose ruožuose pastatyta daugiausiai bunų – 424. Šių metų kovo mėnesį buvo pradėtas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose buvo įrengtos paskutinės bunos.
„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantį laivybos potencialą pastebime ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau kartu su Vidaus vandens kelių direkcija įgyvendiname projektus, siekdami sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Lietuvoje neturintis analogų projektas
Tvarkant Nemuno vagą iš viso pastatytos ar rekonstruotos 553 bunos – dėl jų Nemuno vanduo pats valys ir tiesins vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota 450 tūkst. kubinių metrų dolomito akmenų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų.
„Šis projektas buvo išskirtinis, nes tiesioginės analogiškos darbų patirties niekas lig šiol šalyje neturėjo. Tačiau geras planavimas, nuoseklus ir kruopštus darbas leido projektą pabaigti laiku, atlikti darbus kokybiškai, projekto laikotarpiu jokių incidentų nenutiko“, – sako darbus atlikusios bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.
Teigiami pokyčiai iškart jaučiami
Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis – tiesesnis.
Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – šis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai.
„Tokius projektus, kaip bunų statyba ir modernizavimas, buvo galima finansuoti tik praėjusiame ES finansinės paramos etape, todėl sakome, kad Lietuvai labai pasisekė. Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose pagerinus sąlygas, iškart pastebimi pokyčiai – laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbame, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandenų keliu.
Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja ir krovininę infrastruktūrą, stato baržas bei ruošiasi perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto. Bunų projektas nebus svarbių darbų pabaiga. Investicijos būtinos plečiant vandens kelių tinklą visoje Lietuvoje, statant naują laivyną bei krovininį uostą Kaune.
Europos investicinio banko (EIB) konsultacinės tarnybos ekspertai sukūrė praktinį logistikos verslo modelį ir atliko studiją, kuri išnagrinėjo, kaip „žaliosios laivybos“ projektas padėtų Lietuvos ekonomikai ir aplinkai. Elektrinių laivų flotilės statybos darbus planuojame pradėti jau kitais metais“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Vidaus vandens kelių direkcija jau yra sutarusi su krovinių vežėjais. Jų susidomėjimas yra didžiulis, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vandens kelių naudojimas yra žymiai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.