Viktorija pasakoja, kad šiandien ji ne tik piešia ir tapo, bet taip pat kuria ir įvairias interjero dekoracijas, restauruoja baldus. Aktyvios moters istorija išskirtinė, nes savo talentą ji atskleidžia ne tik laisvalaikiu, bet ir dalį dienos dirbdama pagal Užimtumo tarnybos kuruojamą projektą, Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale. Jame Viktorija kuria rankų darbo keramikinius gaminius. Ji teigia turinti gausybę su kūrybine veikla susijusių tikslų, kuriuos tikisi įgyvendinti artimiausiu metu!
Piešiniai ant popieriaus, drobės ir sienų
Apsilankius Viktorijos namuose tarsi patenkama į kitą pasaulį. Įvairių moters piešinių ir rankdarbių gausa bei neįtikėtinas išradingumas neleidžia atplėšti akių! Norisi tiesiog žvalgytis aplink ir grožėtis... Kurį laiką ir yra galimybė tai padaryti, tačiau netrukus kambaryje pasirodo Viktorija nešina storu pluoštu guašu tapytų piešinių. Prisėdusi šalia ji rodo piešinius, smulkiai pasakoja apie kiekvieno iš jų atlikimo techniką, pradinę sumanymo mintį bei kai kuriais atvejais – iššūkius, kildavusius siekiant pastarąją išpildyti.
Didžiojoje dalyje moters rodomų piešinių galima pastebėti atsikartojantį siluetų motyvą. Viename piešinyje – miestas, kitame – gamtos kraštovaizdis, trečiame – vienas kitą rankomis apsivijusi pora. „Pamačiau, kad tokio tipo piešinius, turėdama laisvo laiko, piešia dukra. Sakau – pamėginkim iš jų padaryti paveikslus! Šabloną siluetams susikurdavome spausdintuvo pagalba. Pagal juos eskizuodavome, o vėliau likdavo kruopščiai, tiksliai nuspalvinti“, – sako moteris. Pasak jos, kruopštumas yra viena pagrindinių kūrybinio tapybos darbo sėkmės sudedamųjų dalių. Kitaip tariant, gera idėja puikaus rezultato negarantuoja. Jos išpildymas taip pat turi didelę svarbą.
Tiesa, Viktorija tapo ne tik ant popieriaus, bet ir ant įvairaus formato drobių. Jai taip pat yra tekę imtis ir nestandartinių piešimo bei tapybos darbų. Pavyzdžiui, dar gyvendama ankstesniame socialiniame būste, ji pagal savo susikurtą projektą dekoravo virtuvės sienas. „Nors tame bute nebegyvenu jau daugiau nei ketverius metus, tačiau jame dar ir šiandien tebėra išlikę mano piešiniai – jie patinka ir dabartiniams gyventojams“, – sako pašnekovė. Paklausta, ar nebuvo gaila išsikraustyti iš namų, kurių sienas puošia jos autorinis kūrinys, Viktorija atsako neigiamai. Ji tikina, kad ateityje svarsto panašiu būdu atnaujinti vaikų kambario sienas Alytaus savivaldybės suteiktame socialiniame būste – dviejų kambarių bute, kuriame šiuo metu gyvena.
Rankdarbiuose vietą randa ir stiklainiai, ir pjaustymo lentelės
„Iš pradžių buvau pasinėrusi vien į piešimą, o vėliau pradėjau pirkti dirbtinius augalus, modeliną, kitas medžiagas, iš kurių ėmė gimti patys įvairiausi ir netikėčiausi kūriniai. Pavyzdžiui, vienąkart kaime prisirinkau šakų, įsigijau dirbtinių gėlių – galvoju, gal vertėtų iš jų pasidaryti gėlių medį? Kai „pirmas blynas“ nebuvo prisvilęs, padariau ir dar apie penketą panašių medžių. Tiesa, visus juos išdovanojau – vienas iš jų itin pradžiugino garbingą jubiliejų šventusią močiutę“, – sako Viktorija.
Tarp gausybės kitų moters rankų darbo kūrinių puikuojasi ir įvairios stalo bei sienų dekoracijos. Kaip kad vėliau paaiškėjo, jos pagamintos iš gana netikėtų medžiagų. Pavyzdžiui, stalą puošiančiam įspūdingam keramikiniam namui pagrindu tapo pjaustymo lentelė. Tuo tarpu lipdymo proceso metu, namo formą padėjo suformuoti jo viduje įkomponuoti stiklainiai. Ir tai dar ne viskas! Pasakų namelį primenanti dekoracija taip pat turi įmontuotą švieselę, kurią įžiebus aplink pasklinda šilto atspalvio šviesa. Sienos dekoracijos taip pat nenusileidžia savo originalumu. Viena iš Viktorijos pademonstruotųjų buvo sukurta panaudojant stiklainių dangtelius ir paprasčiausią skalbinių virvę. Tuo tarpu kitai panaudota pjaustymo lentelė, paplūdimyje rastos kriauklės ir dirbtinės gėlės.
Pašnekovė taip pat pasakojo mėgstanti restauruoti ir baldus. Pavyzdžiui, visai neseniai naujam gyvenimui prikėlė vaikišką kėdutę: „Ji jau klibėjo, tačiau išmesti vis vien buvo gaila. Todėl kėdutę atnaujinau, perdažiau, sutvirtinau – dabar ant jos gali drąsiai sėdėti bet kas!“ – šypsosi ji. Paklausta, kaip kyla mintis imtis nestandartinių sprendimų idėjoms išpildyti, panaudoti įvairius kasdienėje buityje naudojamus daiktus, ji sakė, kad dalis idėjų gimsta tiesiog jos galvoje. Kai kada kyla noras išbandyti vienas ar kitas priemones pamačius pavyzdžių socialiniuose tinkluose, neretai idėjų naujiems kūrybiniams darbams pamėtėja dukra Kamelija.
Viktorija džiaugiasi, kad Kamelija taip pat yra neabejinga kūrybai. Ji ne tik prisideda prie naujų idėjų generavimo, bet ir jų įgyvendinimo. Pasak moters, kūrybiniai darbai itin įgauna pagreitį šaltuoju metų laiku, kai nesinori iškišti nosies laukan. Vienas iš didesnių Viktorijos ir jos dukros bendrų kūrybinių darbų – nuotraukų koliažas, kurį sudarė per 50 nuotraukų. Kūrybiškai išpildytą darbą Viktorijos dukra gimimo dienos proga padovanojo savo draugei – koliažas užima garbingą vietą jos kambaryje, ant rašomojo stalo.
Bene daugiausiai laiko – keramikos dirbinių kūrybai
Visgi, šiuo metu didžiąją Viktorijos dienos dalį užima darbas Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale. Pagal Užimtumo tarnybos kuruojamą projektą įsidarbinusi moteris, vadinamoje amatų mokykloje dirba jau daugiau nei pusę metų. Ji kuria įvairius molio dirbtinius – muilines, sviestines, indus – kurie vėliau būna parduodami įvairiose miestų mugėse, kuriose dalyvauja ir minėta dailės mokykla. „Turiu sveikatos problemų, dėl jų kai kada tenka pasilikti namuose. Tačiau nuolat iš kampo į kampą vaikščioti negali – pradeda stogas važiuoti, ypatingai rudenį, žiemą, kai už lango tamsu, o dukra didelę dienos laiko dalį praleidžia mokykloje“, – juokiasi moteris. Pasak jos, šis darbas – puiki proga realizuoti save, turėti dingstį išeiti iš namų, pasižmonėti.
Pokalbio metu pašnekovė vieną po kitos telefono ekrane rodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti jos keramikos darbai. Kiekvienas iš jų – unikalus, gamintas rankomis, puoštas išskirtiniais, nesikartojančiais puošybos elementais. „Kaskart atėjus į darbą atliekame labai panašias funkcijas. Visų pirma lipdome, tuomet keramikos dirbinius šlifuojame, siekdamos suteikti jiems norimą formą. Galiausiai gaminius padengiame glazūra ir šauname į pečių! Išdegus keramikos dirbinius tam tikroje temperatūroje, glazūra padengia molį plonu, blizgiu pasirinktos spalvos sluoksniu, o kartu ir sutvirtina gaminį“, – sako ji ir priduria, kad šiuo metu jos grupėje iš viso darbuojasi 3 moterys. Tačiau greitai, kai grupę papildys 12 neįgalių asmenų, moterys nebeturės tiek daug laiko kūrybai kaip kad anksčiau – keramikos paslapčių jos turės mokyti naujokus.
Viktorijos rankdarbių paklausa auga ir užsienyje
Įdomu tai, kad dauguma rankdarbių ir tapybos darbų, kuriuos Viktorija parodė pokalbio metu, jau yra suradę savo šeimininkus. O ir nauji kūriniai, pasak pašnekovės, namuose ilgai neužsibūna. Dalį iš jų moteris padovanoja artimiesiems, bičiuliams ir pažįstamiems. „Aš puikiai suprantu, kad ne visi žmonės, kurie norėtų pasipuošti savo namų erdvę mano kūriniais, turi pinigų jiems įsigyti. Todėl juos pirkti aš negaliu reikalauti – esu ne toks žmogus. Juo labiau, kad kuriu savo malonumui – jeigu mano aplinkoje atsiranda žmonių, kuriems mano darbai yra gražūs, kodėl gi jais nepasidalinus?“, – šypsosi Viktorija.
Visgi, ji pasakoja, kad yra žmonių, kurie į ją kreipiasi turėdami tam tikrą konkretų užsakymą: „Pavyzdžiui, buvau gavusi prašymą ant drobės nutapyti saulėgrąžą. Tąkart tapiau ne namuose, savo darbo vietą laikinai perkėliau pas užsakovę. Visa tai tam, kad ji būtų tikra, jog kūrinį išties tapiau pati. Užtrukau beveik 5 valandas, tačiau rezultatas atpirko įdėtą darbą ir pastangas. Paveikslas gavosi išties nuostabus! Užsakovė, turėjusi galimybę stebėti paveikslo gimimo procesą nuo pirmų iki paskutinių potėpių teptuku, atsidėkojo finansiškai.“
Galiausiai svarbu pažymėti, kad dalis Viktorijos rankdarbių yra siunčiami į užsienį. Olandijoje gyvenanti Viktorijos sesuo Ijola yra viena iš tų, kurie itin palaiko naujas Viktorijos idėjas, sumanymus ir skatina ją kurti. Ji siunčia Viktorijai įvairias rankdarbių kūrime praverčiančias detales, kurias Lietuvoje ne visuomet paprasta įsigyti. Kartais taip yra dėl pasirinkimo stokos, kartais – dėl kainos.
„Būna, kad netgi sudarau man reikalingų reikmenų sąrašą – sesuo jų man priperka dėžėmis! Beje, visos mano rankdarbiuose naudojamos kriauklės taip pat atsiųstos sesers“, – pažymi pašnekovė. Jos teigimu, Ijola ne tik rūpinasi, kad Viktorija nepritrūktų kūrybai reikalingų priemonių, bet taip pat visuomet yra ir viena pirmųjų, kuriems Viktorija parodo savo naujausius rankdarbius ir dalį jų nusiunčia jai paštu. Sėkmingai pasiekę Olandiją, kur gyvena Viktorijos sesuo, originalūs darbai greitai randa vietą Ijolos bei jos pažįstamų namuose.
Artimiausi planai taip pat susiję su kūryba
Alytuje gyvenanti Viktorija pokalbių metu ne kartą paminėjo besidžiaugianti, kad galėjo iš naujo atrasti galimybę kurti. Šiandien ši, save realizuoti padedanti veikla, ne tik užima didelę moters gyvenimo dalį, bet ir padeda išlaikyti ramybę ir pozityvų nusiteikimą net ir tomis situacijomis, kurios kitu atveju neabejotinai keltų įtampą. Be to, ir laikas praleistas kuriant nenueina veltui – moters kūriniai džiugina aplinkinių akis ir nesunkiai randa namus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. O galbūt kai kuriuos, moters darbais besižavinčiuosius, įkvepia ir pačius pamėginti į rankas paimti teptuką.
Viktorija teigia neabejojanti, kad vasaros metu laiko kūrybai turės mažiau nei kad galėjo jo skirti šaltuoju metų laiku. Visgi, ji kūrybos į antrą planą savo gyvenime nustumti neplanuoja. Vasarai pasibaigus moteris svarsto prisijungti prie Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo organizuojamų vytelių pynimo kursų grupės. Rugsėjį prasidėsiantys mokymai truks apie 2,5 metų. „Vaikystėje man yra tekę ir pinti, tačiau tai buvo labai, labai seniai! Esu tikra, kad pabandžiusi šį tą prisiminčiau... Tačiau norėčiau išmokti pinti profesionaliai!“ – mintimis dalinasi Viktorija.