Jų misija – mažinti socialinę atskirtį ir didinti galimybes būti visaverčiu mūsų visuomenės nariu.
Projekto „Likimo posūkiai“ tinklalaidėje Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Eglė Došienė ir Viešosios įstaigos „DUKU“ vadovas, socialinis darbuotojas Tomas Kurapkaitis papasakojo, kaip evoliucionavo darbas su jaunimu gatvėje, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip tai padeda jaunam žmogui.
„Darbas su jaunimu gatvėje yra neatsiejamas nuo krikščioniškos-filantropiškos veiklos ir atsirado tada, kai vyko pramonės revoliucija, kai atsirado visi urbanizacijos procesai ir aiški takoskyra taip turtingųjų ir darbininkų klasių“, – teigia skyriaus vedėja Eglė Došienė.
„Su kolegomis atradome, kad šalia prekybos centrų sukiojasi vaikai. Tuo metu buvo labai populiarus klijų uostymas ir apie 1995-1998 metus pradėjome vaikams siūlyti galimybes būti ne tik šalia prekybos centrų, bet turėti ir prasmingesnį užimtumą“, – prisimena pirmosios Lietuvoje socialinių darbuotojų kartos atstovas Tomas Kurapkaitis ir prideda, kad „darbas su jaunimu gatvėje yra pagalba bendruomenei vystytis, nes vaikai ir jaunimas, kurį mes turime, atspindi kažkokias mūsų vystymosi arba mūsų bendruomenės iššūkius“.
Plačiau apie darbą su jaunimu gatvėje, su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai dirbdami gatvėje ir kaip padeda jauniems žmonėms žiūrėkite projekto „Likimo posūkiai“ tinklalaidėje.