Su sukčių aukomis susidurianti „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė sako, kad, sulaukus pasiūlymo lengvai ir greitai praturtėti, svarbiausia sustoti ir duoti sau laiko kritiškai apgalvoti kas siūloma.
„Jeigu pasiūlymas pernelyg geras, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra sukčių užmestas kabliukas“, – įspėja Z. Radzevičiūtė.
„Greitas ir garantuotas“ uždarbis – sūris pelėkautuose
Z. Radzevičiūtė prisimena istoriją, kaip žmogus gavo el. laišką iš užsienio, esą jo vardu užsienyje atidaryta sąskaita su 20 000 eurų, tačiau tam, kad ji būtų „pripažinta“, reikia įmokėti 10 proc. Šis asmuo patikėjo ir, pasiskolinęs reikalaujamus 2 000 eurų, juos pervedė sukčiams, bet žadėtos sumos, savaime aišku, negavo.
„Tokių situacijų – ne viena ir ne dvi. Dar dažniau sukčiai siūlo pelningai investuoti. Turbūt Lietuvoje jau nėra žmogaus, kuriam kokia nors forma nebūtų žadamas greitas ir garantuotas pelnas be jokios rizikos“, – kalba ji.
Ekspertės teigimu, pirmas klausimas, kurį turėtume sau užduoti išgirdę apie investavimą – ar mes ką nors apie tai išmanome ir ar esame pasirengę. Investuoti patartina tuo atveju, jeigu asmuo yra sukaupęs bent 6 mėnesių finansinę pagalvę netikėtiems gyvenimo atvejams. Jeigu niekada to nedarėte, rekomenduotina pradėti pasirenkant žinomą, patikimą reputaciją ir kvalifikuotus specialistus turinčią įmonę. O jeigu jau gavote kvietimą investuoti ir ryžtatės tai išbandyti, būtina patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla. Tai galite padaryti Lietuvos banko puslapyje – čia.
„Investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja. Kuo didesnis galimas uždarbis – tuo didesnė ir rizika. Normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Be to, investavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir žinių, todėl pažadus, kad investicijos atneš didelį, garantuotą ir greitą, dažniausiai kelių dienų laikotarpyje, uždarbį be jūsų įsikišimo, reiktų vertinti itin atsargiai.
Jei jau patikėjote ir šiek tiek investavote, greičiausiai jūsų lengvai nepaleis. Sukčiai gali rodyti nedidelę grąžą ir raginti investuoti vis daugiau, o jeigu paprašysite grąžinti investuotus pinigus ir uždarbį, bandys įtikinti, kad pinigus atgausite tik tuo atveju, jei pervesite daugiau lėšų. Nepasiduokite spaudimui ir nutraukite bet kokį bendravimą su įtartinais asmenimis. Jau verčiau susitaikyti su nedideliais praradimais, bet neatiduoti sukčiams tūkstančių eurų ir nelįsti į skolas”, – kalba Z. Radzevičiūtė.
Nebūkime patiklūs – pinigų už „ačiū“ niekas nedalija
Pašnekovė sako, kad daug apgautų žmonių sulaukia skambučio iš sukčių, kurie apsimeta „Google“ ar kitos žinomos kompanijos darbuotojais. Sukčiai dažniausiai kalba rusų kalba, bet pastaruoju metu, jeigu atsiliepęs žmogus rusiškai nekalba, sugeba persijungti ir į anglų kalbą.
„Sukčiai „įspėja“ apie esą pastebėtus įtartinus prisijungimus prie kliento paskyros arba bando įtikinti, kad jo sąskaita užblokuota. Tuomet asmuo sulaukia skambučio iš „banko“ ir yra prašomas patvirtinti prisijungimą prie elektroninės bankininkystės. Sukčiai įtikina, kad aukos vardu sukurta nauja sąskaita vietoje užblokuotosios, ir kad jie privalo kreiptis į kredito įstaigas, bei pagal jų instrukcijas sudaryti vartojimo paskolų sutartis, kurios, kaip jie patikina, sugrąžins galimai prarandamus jų pinigus bei duomenis“, – itin dažną apgavystės schemą atskleidžia Z. Radzevičiūtė.
Jos teigimu, auka yra apmokoma, ką sakyti paskambinus į kredito įstaigas, kaip atsakyti į klausimus, kad nesukeltų jokio įtarimo, todėl kredito įstaigos, į kurias kreipiamasi dėl vartojimo paskolos, kartais nė neįtaria, kad žmogus yra verčiamas ar spaudžiamas. Apgavikai netgi sugeba įtikinti atiduoti atvažiavusiam „kurjeriui“ ne tik debetinę, bet ir kreditinę banko kortelę.
„Kaskart, sulaukus skambučio su pažadais apie pinigus, kurie laukia naujoje jūsų banko sąskaitoje, reikia prisiminti, kad pinigų už „ačiū“ niekas nedalija. Jeigu sulaukiate skambučio esą iš savo banko, duokite sau laiko – tikrinkite informaciją, patys perskambinkite į savo banką ir pasitarkite su specialistais. Taip pat prisiminkite, kad nė vienas bankas nei Lietuvoje, nei užsienyje nesiunčia savo darbuotojų ar kurjerių paimti banko kortelių kitose vietose nei jų skyriai“, – pažymi Z. Radzevičiūtė.
Ji įspėja, kad, nukentėjus nuo apgavikų ir pasirašius vartojimo paskolos sutartį, visa teisinė atsakomybė ir įsipareigojimas mokėti įmokas tenka tam, kas pasirašė sutartį, vadinasi, pačiam nukentėjusiajam, todėl svarbu kritiškai vertinti bet kokią informaciją, kurios sulaukiame telefonu ar elektroniniu paštu.