Informacinių technologijų (IT) specialistai sutaria, kad kvantinės technologijos – tai sritis, kurios spartaus augimo laukiama ateinantį dešimtmetį, ir prie kurios plėtros jau dabar aktyviai prisideda Baltijos šalys.
Nauji vaistai, šifravimas ir didesnės DI galimybės
„Kvantinė kompiuterija yra visiškai nauja paradigma, kuri atvers kitokias skaičiavimo ir kompiuterijos galimybes bei radikaliai paspartins kelias IT industrijų kryptis“, – sako Zane Kalnina, „Accenture“ atvirų inovacijų projektų vadovė Baltijos šalyse.
Tikimasi, kad kvantinė kompiuterija padės tobulinti, automatizuoti ir padidins didelių duomenų apdorojimo efektyvumą, taip pat paskatins dirbtinio intelekto (DI) pažangą. Su kvantiniais kompiuteriais bus galima greičiau ir efektyviau apmokyti DI algoritmus, kad būtų galima gauti dar tikslesnius rezultatus sunaudojant mažiau energijos.
Kvantiniai ir didelio našumo kompiuteriai leis įmonėms rasti sprendimus problemoms, kurias sunku ar net neįmanoma išspręsti naudojant dabartinius metodus ir esamą kompiuterių galią. Taip bus galima išrasti naujų vaistų, žaliavų, medžiagų, sukurti naujus akumuliatorius, anksti nustatyti ligas analizuojant medicininius vaizdus, geriau planuoti oro skrydžių tvarkaraščius, transporto srautus, gamybos procesus.
Technologijos bus naudingos ir kovojant su pinigų plovimo schemomis. Kvantinis šifravimas padarys skaitmeninę aplinką saugesne, nes bus užtikrintas sudėtingesnis duomenų šifravimas.
Tiesa, iki pilnaverčio kvantinio skaičiavimo taikymo dar reikia palaukti apie 10-15 metų. „McKinsey & Company“ prognozuoja, kad 2040 m. kvantinių technologijų rinkos dydis gali sudaryti 106 mlrd. JAV dolerių.
Svarbus bendradarbiavimas
„Tam, kad kvantines technologijas būtų galima pritaikyti praktiškai, būtinas mokslininkų ir IT industrijos bendradarbiavimas. Žinių perdavimas be galo svarbus norint identifikuoti tinkamas tyrimų kryptis, rinkos poreikius, klientų lūkesčius bei technologijų suteikiamas galimybes“, – pastebi Z. Kalnina.
Sėkmingam technologijų perdavimui reikalingos ne tik informatikos žinios, bet ir didelės apimties ir technologiškai sudėtingų inovacijų projektų valdymo įgūdžiai, kad komandos galėtų profesionaliai bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Taip pat svarbus gebėjimas matyti bendrą vaizdą, kad IT specialistai suprastų klientų poreikius, kam reikalingas konkretus kvantinis algoritmas ar technologija, kokią praktinę problemą jis išspręndžia.
Lietuvoje ir Latvijoje veikianti „Accenture“ jau trejus metus bendradarbiauja su Kvantinių kompiuterių mokslo centru Latvijos Universitete ir vykdo kvantinių algoritmų tyrimus. Pirmasis bendras projektas buvo skirtas kvantinių algoritmų pritaikymui medicininių duomenų analizėje.
Bendradarbiavimas su centru tęsiasi ir toliau, šiuo metu gilinamasi į kvantinių algoritmų taikymą kitose srityse. Šios partnerystės dėka buvo sukurta kvantinės kompiuterijos specialistų bendruomenė tiek iš „Accenture“ darbuotojų Lietuvoje ir Latvijoje, kurie domisi kvantinių algoritmų tyrimais, tiek ir iš visos IT industrijos, kurią pritraukia centro vadovas Andris Ambainis, pripažintas kvantinių technologijų mokslininkas.
Kartu su Baltijos šalių mokslininkais prie to paties projekto „Accenture“ bendradarbiauja ir su mokslininkais iš JAV, Vokietijos ir Anglijos.
„Galime didžiuotis, kad Baltijos šalyse yra pasaulinio lygio kvantinių technologijų mokslininkų“, – sako Z. Kalnina.
Praėjusį rudenį Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos kvantinių technologijų asociacija, kuri suburs mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias didinti tarptautinį konkurencingumą šioje srityje. Asociaciją įsteigė Vilniaus Universitetas, kurį atstovauja Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir IT įmonė „Novian Technologies“.
Baltijos šalims – galimybė kurti didesnę vertę
„Baltijos šalims svarbu plėtoti sritis, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, tai leistų mums išsiskirti pasaulyje. Kad išnaudotume savo potencialą kvantinių technologijų srityje, būtina didinti IT specialistų skaičių, taip pat kurti aukštojo mokslo programas su kvantinių technologijų specializacija“, – atkreipia dėmesį Z. Kalnina.
„McKinsey & Company“ duomenimis, kvantinių technologijų programas siūlančių universitetų skaičius pasaulyje per metus išaugo beveik dvigubai, padaugėjo ir absolventų skaičius. Nors jaunų specialistų daugėja, tačiau darbo skelbimų šioje srityje yra kur kas daugiau.
Pasak Z. Kalninos, STEM iniciatyvos ir veiklos Baltijos šalyse būtinos ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programose bei universitetuose, kad kuo daugiau potencialių talentų galėtų atrasti save technologinėse profesijose.
Kvantinių technologijų srityje galėtų dirbti ir tiksliųjų mokslų srities išsilavinimą turintys persikvalifikavę specialistai.
Įgyvendinant kvantinių technologijų bandomuosius projektus ir kitas iniciatyvas kartu su mokslininkais, Baltijos šalyse stiprės atvirų inovacijų ekosistemos bendruomenė. Dirbdama kartu ir plėtodama naujas tyrimų kryptis ji gali sukurti didelę pridėtinę vertę šalims.
Baltijos valstybės turi gerą šansą pasinaudoti kvantinių technologijų plėtros suteikiamomis galimybėmis, jas vystyti ir nepraleisti progos tapti pripažinta partnere pasaulinėje kvantinių technologijų ekosistemoje.