Aukštosios technologijos gali būti tvarios
Lietuvoje veikianti „Yukon Group“, kuri gamina civilinei industrijai – medžiotojams, ornitologomas, gelbėtojams, jūrininkams bei gamtos mylėtojams skirtas stebėsenos priemones – taikiklius, žiūronus, monokuliarus, rinkai ką tik pasiūlė termovizinį prietaisą, kuris turi vidinių komponentų atnaujinimo galimybę. Tai naujos koncepcijos monoklių linija „Telos“.
„Yukon Group“ Tvarumo projektų vadovas Sergejus Kochanenko pasakoja, kad įdiegus naująją „Pulsar“ atnaujinimo koncepciją, „Telos“ termovizinis monoklis yra pirmasis industrijoje aukštųjų technologijų prietaisas, kuris galės būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad įsigiję šį prietaisą klientai turi galimybę užsisakyti ir jo vidinių mazgų atnaujinimą, o vėliau, pasikeitus poreikiams arba atsiradus naujovėms, jie gali šia galimybe pasinaudoti ir taip pagerinti prietaiso technologines savybes nepirkdami naujo modelio.
Pasak jo, toks sprendimas gimė ne tik siekiant tvarumo, bet ir atsižvelgus į klientų poreikius bei įpročius:
„Vartotojai dažnai pripranta prie savo prietaisų, išmoksta juos valdyti ir ne itin nori pereiti prie kito modelio. Jei iki šiol gamindavome prietaisus, jais prekiaudavome ir teikdavome serviso paslaugas, tai dabar siūlome ir jų atnaujinimą, o greitu laiku pradėsime sugedusių ir nebeveikiančių prietaisų surinkimą ir utilizavimą“.
Pilno ciklo įmonė
„Yukon Group“ komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis džiaugiasi, kad apie 90 proc. gamybos sutelkta Europoje:
„Didžiuojamės, kad esame high tech prekės ženklas, sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Sėkmingai rinkoje veikiame jau 15 metų.“
Pasak jo „Yukon Group“ yra iš nedaugelio Europoje dar likusių įmonių, kurios viską savo produktui gamina pačios:
„Esame pilno ciklo įmonė – pasigaminame patys viską – nuo gaminio iki dėklų bei pakuotės. Vilniuje įsikūrusi mūsų pagrindinė įmonės būstinė, čia visa administracija ir kūrybinė komanda. Korpuso detalės gaminamos mūsų gamykloje Latvijoje, visos kitos – Lietuvoje. Tik nedidelę dalį produkcijos mums tiekia pasaulinio lygio tiekėjai iš Prancūzijos ar Japonijos. Turime Škotijoje dar vieną gamyklą, kur vyksta prietaisų surikimas, visai neseniai atidarėme gamyklą Lenkijoje, kur šiuo metu siuvami dėklai, o ateityje planuojama plėsti gamybą.“
G. Kavalskis pasakoja, kad aukštųjų technologijų įmonė sukuria ir nemažai darbo vietų:
„Visose mūsų gamyklose dirba apie tūkstantis darbuotojų, daugiau nei trys šimtai darbuojasi Lietuvoje, Latvijoje šiemet planuojame plėtrą ir ten mūsų kolektyvas turės apie keturis šimtus žmonių, Lenkijoje irgi planuojame plėtrą, ten priimsime iki šimto darbuotojų“.
Plačios panaudojimo galimybės
„Lietuvoje darbuojasi visa mūsų komanda. Mes turime savo inžinierius, programuotojus, dizainerius, kurie vykdo tyrimus, tobulina produktus. Esame termovizijos technologijos civilinėje industrijoje pradininkai. Ši technologija medžioklėje imta taikyti 2012 metais. Iki to laiko buvo naudojama skaitmeninė naktinio matymo optika. Dar anksčiau – analoginė. Ir mes visus šiuos etapus perėjome“, – pasakoja G. Kavalskis.
„Yukon Group“ buvo viena pirmųjų įmonių pasaulyje, kuri apie 2000 pasiūlė skaitmenines technologijas naktinio matymo prietaisuose medžiotojams, o 2012 metais jau buvo pirmoji pasaulyje, kuri pasiūlė civilinei rinkai termovizijos technologiją naktinio matymo prietaisuose.
„Ši technologija ypač naudinga esant sudėtingoms klimato sąlygoms – naktį arba kai lyja, siaučia pūga, šlapdriba ir normali rega jau neleidžia įžiūrėti objektų. Termovizinė technologija leidžia matyti ir tokiomis sąlygomis, nes ji fiksuoja šiluminius signalus“, – aiškina G. Kavalskis.
Jis sako, kad šiuo metu naktinio matymo optika jau neįsivaizduojama be šios technologijos. Beje, technologija tobulėja ir toliau. Jei iš pradžių ji buvo skirta tik naktiniam matymui, tai dabar prietaisai, kuriuose ji įdiegta, gali būti naudojami ir dieną.
„Ypač džiaugiamės, kad mūsų prietaisų dėka pavyksta gelbėtojams aptikti kalnuose, miškuose, jūroje pasiklydusius žmones. Viena Norvegijos gelbėtojų tarnyba įsigijo mūsų prietaisus ir sėkmingai juos naudoja, Naujosios Zelandijos gelbėtojai irgi apsirūpinę būtent jais. Mūsų partneriai iš ten buvo atsiuntę televizijos reportažą, kuriame pasakojama apie šių prietaisų dėka išgelbėtus du kalnuose pasiklydusius turistus“, – pasakoja G. Kavalskis.
Jis sako, kad šia technologija domisi bei ją įsigyja ir ornitologai iš Jungtinės Karalystės, ir gamtosaugininkai iš Afrikos, kovojantys su brakonieriais.
„Noriu pabrėžti, kad mūsų produkcija skirta ir tiekiama tik civiliniams tikslams, o jos pritaikomumas čia įvairialypis. Beje, tai pakankamai brangus produktas, kainuojantis kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo modifikacijos. Džiaugiamės, kad mūsų vartotojas yra linkęs laukti produkto, nes šiai dienai nespėjame pagaminti tiek, kiek yra norinčių įsigyti“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, viena klientų lojalumo priežasčių ta, jog įmonė yra rinkos lyderė, vartotojai jau pasitiki prekės ženklu „Pulsar“.
G. Kavalskis pasakoja, kad pagrindinė „Yukon Group“ eksporto rinka yra Europa bei JAV, ten eksportuojama apie 80 proc. produkcijos. Kita dalis keliauja į Australiją, Naująją Zelandiją, Afriką, Pietų Ameriką. Prekiaujama per atstovus, su kuriais yra pasirašytos sutartys. Prasidėjus karui Ukrainoje, įmonė savo produkcija nebeprekiauja ne tik Rusijoje, bet ir yra pasitraukusi iš viso NVS regiono.
„Beje, niekada nedirbome su karo pramone, tai mūsų įmonės politika“, – sako G. Kavalskis.
Kinų plagiatas – problema Europos gamintojams
„Yukon Group“ stiprioji pusė yra tai, kad visa gamyba vyksta tik Europoje, o tai leidžia išlikti konkurencingiems, nes leidžia greitai reaguoti į rinkos aktualijas ir pakreipti gamybą reikiama linkme.
„Konkurencija šioje industrijoje yra didelė, ir ypač arši ji tapo atėjus kinų gamintojams, kurie vykdo agresyvią kainos politiką. Taip pat aktyviai kopijuoja kitus gamintojus. Kadangi esame pirmaujanti įmonė, nuolat matome, kaip mums pasiūlius naujovę rinkai, po metų analogiškos kopijos atsiranka pas Kinijos gamintojus. Pavyzdžiui, matome, kad „AliExpress“ prekiauja gaminiais, kurie irgi vadinasi „Pulsar“ ir atrodo kaip mūsų. Tačiau tai nėra mūsų produkcija. Kinijoje „Pulsar“ produkcijos negaminame ir į ją neeksportuojame“, – apie klastotes įspėja G. Kavalskis.
Pasak jo, viename paskutinių teminių medžioklės renginių buvo pasakyta, kad Europoje liko vos keletas gamintojų, kurie patys gamina savo produkciją. Viena jų – „Yukon Group“. Kiti gamintojai dažniausiai perka Kinijoje sukurtus prietaisus ir uždeda savus logotipus taip prarasdami savo technologinį pažangumą ir užleisdami rinką Kinijos gamintojams. G. Kavalskis apgailestauja, kad iki šiol nėra vieningos ES politikos ne tik intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais, bet ir vieningos ilgalaikės tvarumo politikos vizijos, o yra tik skirtingos nacionalinių valstybių politikos.
„Visai gamybai ES dabar tampa labai svarbi tvarumo kryptis. Gamintojai skatinami ir spaudžiami būti tvariais, ekologiškais, perdirbti savo gaminius. Su jais konkuruojantys Kinijos gamintojai apie tai garsiai nekalba, jų gaminiams, kurie patenka į ES rinką, tokie tvarumo kriterijai, kokius planuojama taikyti Europos gamintojams, nėra taikomi“, – apie sudėtingas sąlygas bei naujus iššūkius verslui pasakoja G. Kavalskis.
Pašnekovas viliasi, kad šie klausimai bus keliami ir sprendžiami aukščiausiu ES lygmeniu: „Tikimės, kad ES imsis iniciatyvos ir spaus ne tik europietiškus verslus atitikti tam tikrus kriterijus, bet juos taikys ir trečiųjų šalių gamintojams bei tiekėjams, ir visi turėsime vienodas konkuravimo sąlygas.“