Beveik 51 % sostinės gyventojų savo kasdieninėse kelionėse po Vilnių naudojasi automobiliu, o registruojamų automobilių skaičius vis dar kasmet ūgteli daugiau negu 10 tūkst. Parkavimo vietų užimtumas taip pat siekia rekordines aukštumas – vidutiniškai rinkliavos zonose užimta 79 % parkavimo vietų. Regitros duomenimis šiuo metu sostinėje registruota apie 330 tūkst. automobilių, o kasdien per sostinę papildomai įvažiuoja daugiau kaip 150 tūkst. automobilių srautas iš aplinkinių Vilniaus rajonų.
Augantis automobilių skaičius nerodo geresnės gyvenimo kokybės, nes gyventojai, tarsi renkasi greitesnę priemonę kelionei – praėjusiais metais sostinės gyventojai vidutiniškai Vilniaus spūstyse praleido po 85 minutes tiek rytinio, tiek vakarinio piko metu. Per metus vilnietis vidutiniškai 75 valandas stovi eismo spūstyje. Dar didesnis automobilių skaičius kelionėms sostinėje nesutrumpins kelionės laiko, o priešingai padidins spūstis. JUDU Judumo transformacijos vadovas konferencijoje klausė, ar stovėjimas kasdienėje spūstyje – neišvengiamybė ar mūsų pasirinkimas? Kaip įmanoma gyventi mieste be automobilių?
Europos miestų vizijos be automobilių
Besikeičiantis klimatas, senkantys gamtiniai ištekliai ir į žaliąją kryptį orientuota Europos Sąjungos politika neišvengiamai skatina ieškoti sprendimų, kaip gyventi tvariau, o tai dažniausiai reiškia mažiau naudoti taršias transporto priemones savo kelionėse. Taip pat ir Lietuvos sostinėje – Vilniuje – puoselėjama žaliojo miesto vizija, tačiau svarbiausia vizijos dalis – sostinės gyventojai ir jų judėjimo mieste pasirinkimai.
„Europos miestai – lyderiai diktuoja žalio miesto vizijas ir kryptis: Paryžius transformavo automobilių parkavimo vietas pritaikydamas dviračių infrastruktūrai; Amsterdamas jau ilgą laiką garsėja savo dviračių infrastruktūra, kur dviračiai yra pagrindinė transporto priemonė; Londonas yra lėčiausias miestas automobiliams; Viena puikuojasi geriausiai išvystytu viešuoju transportu Europoje“, – pasakojo Jonas Damidavičius, JUDU Judumo transformacijos vadovas.
Miestai be automobilių siūlo daugybę privalumų: mažesnė oro tarša, geresnė sveikata, mažesnis triukšmo lygis ir geresnė gyvenimo kokybė. Be to, tokie miestai tampa patrauklesni gyventojams ir turistams, skatina bendruomeniškumą ir socialinį bendravimą.
Vilnius klimatui neutralus miestas jau 2030 metais
„Vilnius turi viziją, planus ir strategijas, kurias įgyvendinus taps klimatui neutralus miestas jau 2030 metais. Tačiau tam būtinas visuomenės įsitraukimas – turime keisti transporto priemonių pasirinkimus į klimatui draugiškesnes alternatyvas. Vilniaus neturi tramvajaus ar metro, tad šiuo metu miesto gyventojams pagrindinės alternatyvos yra esamas viešasis transportas bei mikrojudumo priemonės – dviračiai, paspirtukai. Gyventojų požiūris ir aktyvus įsitraukimas yra esminiai veiksniai siekiant žaliojo miesto vizijos“, – konferencijoje kalbėjo Dr. J. Damidavičius.
JUDU užsakymu vykdyta apklausa* rodo augantį keleivių pasitenkinimą sostinės viešuoju transportu, kuriuo naudojasi 26 % vilniečių. Praėjusiais metais pasitenkinimo viešuoju transportu balas buvo rekordinis, net 8,65 (2022 m. – 8,32, 2021 m. – 8,27, 2020 m. – 8,06). Geriausiai įvertinas viešojo transporto greitis, tvarkaraščiai ir persėdimo galimybės. Viešojo transporto bilietų įsigijimas įvertinas 8,84 balo, o komfortas – 8,83 balo.
„Nepaisant puikaus viešojo transporto įvertinimo, populiariausia transporto priemonė Vilniuje yra automobilis – juo keliauja, net 49 % gyventojų. Tai rodo mūsų įpročių galią. Tačiau paklauskime savęs, kai keliaujame į kitas šalis, ar tikrai visuomet renkamės automobilį, ypač kelionėms po miestą? Esame lankstūs, gebame planuoti keliones įvairiomis transporto priemonėmis, viską lemia mūsų pasirinkimai“, – konferencijoje klausė JUDU atstovas.
*Apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija UAB „Orderis“, 2023 metų duomenys, apklausta 1567 respondentų.