Bendrai regione 61 proc. norėtų mokytis įrankių ir aplikacijų, vis dėlto, tyrime išryškėjo ir moteris tai daryti stabdantys barjerai. Tad, kokie jie ir kaip juos perlipti?
DI vertina teigiamai
Pirmas toks regione atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos moterys dažniausiai naudojasi ChatGPT, GPT4 ir OpenAI Codex įrankiais, kuriuos naudoja kalbų vertimams, planuoti keliones, kaip asmeninius asistentus kasdienėms užduotims atlikti ar ieškodamos atsakymų į konkrečius klausimus. Mažesnė dalis šiais ir kitais įrankiais naudojasi finansiniam planavimui, programavimui ir turinio kūrimui.
„Women Go Tech“ direktorė Jarūnė Preikšaitė džiaugiasi, kad moterys domisi DI panaudojimu. Itin didelį entuziazmą išreiškė jau dirbančios IRT srityje ir svarstančios apie tokią karjerą.
„Dažnai tyrimai rodo, kad naujomis technologijomis ir darbo metodais moterys ima naudotis vėliau nei vyrai. Šiuo atveju matyti, kad situacija yra teigiama – moterys ne tik jau naudojasi DI įrankiais, tačiau net 61% išreiškia norą mokytis DI aplikacijų ir įrankių panaudojimo. Įdomu ir tai, kad tai jos darytų net asmeninio laiko sąskaita, kas rodo labai aukštą susidomėjimą”, – teigia pašnekovė.
5 naudojimosi DI barjerai ir kaip juos nugalėti
Tačiau nors moterys DI vertina teigiamai ir nori mokytis naudotis jo įrankiais, tyrime išryškėjo ir dažniausių barjerų naudotis šiais įrankiais penketukas.
„Šis sąrašas puikiai atskleidžia, su kokiomis problemomis susiduria mokytis norinčios moterys, tačiau jų nugalėjimas yra ne tik jų pačių, bet ir institucijų bei darbdavių rankose”, – sako J. Preikšaitė.
Visgi, ji džiaugiasi, kad tyrimas parodė, jog šie barjerai nėra stiprūs ir spėję įsišaknyti. „Tai labai puiki žinia, nes kuo greičiau pradėsime su jais dirbti, tuo greičiau užkirsime kelią jų augimui ir plitimu”, – teigia pašnekovė.
Nerimas dėl duomenų privatumo ir saugumo
Tyrimas atskleidžia, kad moterys vengia naudotis DI įrankiais, nes nepasitiki kaip bus panaudoti jų asmeniniai duomenys. Dažnos užklausos, ypač padedančios asmeninių užduočių vykdymui, reikalauja nemažai duomenų apie asmenį, tad kyla baimė kaip jie bus naudojami.
Nežinojimas kaip veikia algoritmas, kaip naudojami duomenys, kas turi prieigą prie jų tampa barjeru naudojimuisi.
„Čia išryškėja labai svarbus edukacijos poreikis tam, kad vartotojai susipažintų kaip veikia algoritmai, kaip saugojami duomenys. Tik suprasdami DI įrankius ir mokėdami jais naudotis galime užtikrinti, kad sugebėsime apsaugoti asmeninę ir kitą konfidencialią informaciją”, – kalba „Women Go Tech“ direktorė.
Mokymų ir nuolatinės pagalbos trūkumas
Didelė dalis apklaustų moterų nurodė, kad gilintis į DI įrankius į jų naudojimą joms trukdo mokymų ir nuolatinės pagalbos trūkumas – apie pusė apklaustųjų mokymuisi naudojasi YouTube, o darbovietėse edukacijos iš viso beveik nėra.
„Lietuvoje vos 5% darbdavių turi DI naudojimo politiką ir suteikia darbuotojams naudojimosi gaires ir tik 10% leidžia naudotis įrankiais, tačiau be jokių gairių”, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, didesnis darbdavių įsitraukimas yra būtinas norint užtikrinti, kad moterys galėtų tobulėti ir darbe jaustųsi patogiai. „Darbdavių įsitraukimas labai stipriai koreliuoja su barjerais. Jeigu moterys darbo vietoje yra skatinamos naudotis DI įrankiais, jos daugiau pasitiki savimi ir bendrai turi mažiau barjerų”– kalba J. Preikšaitė.
Manymas, kad naujas technologijas kiti geba išmokti geriau nei aš
Trečiasis barjeras yra tai, kad didelė dalis moterų Lietuvoje mano, kad kiti technologijomis išmokti geba geriau nei jos.
„Tyrimas parodė, kad šiam ir kitiems barjerams formuotis didelę įtaką daro pasitikėjimo savimi trūkumas. Stebina tai, kad net ketvirtadalis jau informacinių ryšių ir technologijų sektoriuje dirbančių moterų nesijaučia pilnai pasitikinčios savo bendromis technologijų žiniomis, o kitose srityse šis skaičius yra net 40 proc.”, – komentuoja J. Preikšaitė.
Ji taip pat teigia, kad dalis moterų dirbtinio intelekto įrankius suvokia kaip sudėtingus ir kad jais naudotis reikia specifinių technologijų žinių, pvz. programavimo, nors tai nėra tiesa.
Pašnekovė sako, kad svarbiausia yra pradėti mažais žingsneliais ir pabandyti pasinaudoti lengvai prieinamais įrankiais kaip Gemini ar ChatGPT ir su lengvomis užklausomis. Kuo greičiau pamatoma nauda, tuo daugiau moterys siekia išmokti ir gilinti žinias.
Nerimas, kad dažnesnis DI platformų naudojimas gali pabloginti žmogiškojo bendravimo ir santykių kokybę
Jau ir prieš plačiai naudojamų DI įrankių atsiradimą kilo daug nerimo, kad technologijos iš šeimos ir draugų atima vis daugiau mūsų laiko ir dėmesio.
Ir nors pašnekovė pripažįsta, kad ši problema egzistuoja, ji mano, kad išmaniai naudojantis DI įrankiais jie netgi gali padėti saugoti žmogiškąjį ryšį, daugiau laiko skiriant jo puoselėjimui, o ne užduotims, kurias galima automatizuoti.
„Įgyti įgūdžiai moterims sutaupytų laiko ir taip atsirastų daugiau laisvų valandų tiek šeimai, tiek hobiams, tiek kūrybiškesniems darbo aspektams, kurie reikalauja komandos įsitraukimo“, – sako J. Preikšaitė.
Netikslių, nereikšmingų ar šališkų atsakymų bei informacijos baimė
Kiekvienas besinaudojantis DI įrankiais yra gavęs keistų atsakymų – nuo išgalvotų faktų iki nuotraukų, kuriose žmonės turi po šešis pirštus ar tris akis ir patarimų nėščiosioms rūkyti tris kartus per dieną.
Tyrime dalyvavę moterys netikslius, nereikšmingus ar šališkus atsakymus ir informaciją įvardija kaip vieną iš priežasčių, stabdančių naudojimą si DI įrankiais.
„Tai labai pagrįstas rūpestis, tačiau nepaisant savo trūkumų, DI ir dabar, ir ateityje bus naudojamas, tad nelavinant kritiškumo kyla dar didesnė rizika neatpažinti DI generuotų tekstų, vaizdų ir t.t. Apie DI taip pat galime galvoti ir kaip apie jaunąjį kolegą, kurio darbą reikia patikrinti,”, – tikina J. Preikšaitė.
Svarbiausia – suprasti naudą ir vertę
Tad kaip paskatinti daugiau moterų mokytis DI įrankiais?
J. Preikšaitė teigia, kad tyrime apklaustos moterys nurodė, jog būtų labiau linkusios naudoti dirbtinio intelekto įrankius, jei matytų aiškią naudą jų produktyvumui, tad, visų pirma, reikia aiškesnių dirbtinio intelekto funkcijų paaiškinimo ir mokymų.
Siekdama padėti kuo daugiau moterų išmokti naudotis DI, Google.org filantropinė organizacija „Women Go Tech“ skyrė 500 000 USD dotaciją, per ateinančius dvejus metus dirbtinio intelekto srityje apmokyti 20 000 moterų Vidurio ir Rytų Europoje.
„DI niekur nepasitrauks, tad mokymasis yra privalomas. Tą galima daryti pamažu, pirmiausia startuojant nuo pakartotinių užduočių optimizavimo pasitelkiant DI. Naujoji programa yra praktiška – ji suteiks įgūdžius kaip produktyviau dirbti, taupyti savo laiką, o taip pat paaiškins ir kaip kovoti su minėtais barjerais“, – sako J. Preikšaitė.
Naująją programą organizacija pristatys rudenį. Jau dabar organizacijos svetainėje galima registruotis į laukiančiųjų sąrašą.
*Kokybinėje apklausoje buvo apklausta daugiau nei 5400 moterų ir IRT ekspertų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Ukrainoje ir Bulgarijoje.