Kaip identifikuos objektą, priklauso nuo aplinkos temperatūros
Ieškant moksliško apibrėžimo, termoviziją galima apibūdinti kaip gautos terminės informacijos iš termovizoriaus, t. y. įrenginio, gebančio vizualizuoti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje, supratimas ir analizė. Tačiau L. Abišala šią technologiją apibūdina žymiai paprasčiau.
„Kalbant paprastai, tai galimybė, padedant infraraudoniesiems spinduliams, matyti kūnų išskiriamą šilumos skirtumą. Pavyzdžiui, žiemos naktį miške per termovizorių žiūrint į stovintį žmogų, šis atrodys kaip šilčiausias objektas, o žemė, nuklota sniegu, kaip šalčiausias. Tačiau vasarą, prie 30 laipsnių karščio, ant įkaitusio asfalto stovintis žmogus jau atrodys kaip šaltas objektas, nes jį supančios aplinkos temperatūra yra aukštesnė“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Infraraudonųjų spindulių kameros, arba tiesiog termovizoriai – prietaisai, kuriais yra gaunamas termovizinis vaizdas. Pasak L. Abišalos, juos galima klasifikuoti į 2 didesnes grupes – laikomus rankose ir montuojamus ant įrenginių.
„Rankoje laikomi termovizoriai dar yra skirstomi į monokuliarus, turinčius vieną linzę ir vieną ekraną, ir binokuliarus, turinčius 1 arba 2 linzes ir į kuriuos yra žiūrima abiem akimis. Dažniausiai rankose laikomi termovizoriai yra naudojami industrijoje arba objektų stebėjimui, pavyzdžiui, medžioklėje. O ant įrenginių montuojami termovizoriai dažniausiai tvirtinami prie ginklų, transporto priemonių, yra integruojami į kitus prietaisus“, – pasakoja specialistas.
Tai, ko negalime pamatyti
Termovizoriais gaunamas kūnų šilumos skirtumo vaizdas yra vadinamas termograma.
„Joje kūnai yra atvaizduojami įvairiomis spalvomis – šviesesnės ir ryškesnės spalvos atitinka intensyvesnį infraraudonąjį spinduliavimą ir aukštesnę kūno temperatūrą, tamsesnės ir ne tokios ryškios – mažesnę spinduliuotę ir šilumą, tačiau spalvinę gamą galima keisti ar invertuoti, pavyzdžiui, šaltus objektus atvaizduoti kaip mėlynus, o karštus kaip raudonus, tarpinės temperatūros matysis kaip žalios, geltonos ir t. t.“, – pasakoja L. Abišala.
Pasak jo, termovizijos galimybės labiausiai atsiskleidžia tada, kai kūno ar objekto neįmanoma pamatyti plika akimi, pavyzdžiui, naktį.
„Pasitelkiant termovizorius, atsiranda galimybė per atstumą matyti temperatūrų skirtumus paviršiuje, nedarant įtakos pačiam paviršiui. Jei, pavyzdžiui, naktinis matymas yra infraraudonųjų spindulių spektras, kuris yra labai arti mūsų regimosios šviesos spektro, tai termovizija yra gerokai nutolusi nuo mūsų regimojo šviesos spektro. Tai reiškia, kad kai naktį mūsų regimosios šviesos spektras yra labai mažas, termovizija per šilumą padeda pamatyti objektus, kurių plika akimi įprastai nepamatytume“, – sako „Yukon Group“ atstovas.
Gali sumažinti nelaimingų nutikimų keliuose
Termovizija kaip technologija, L. Abišalos teigimu, atveria plačias galimybes įvairiausiose srityse bei yra naudojama įrenginių, komponentų ar objektų būklei/temperatūrai nustatyti. Vienos tokių sričių – diagnostika ir priežiūra.
„Termovizoriai yra naudojami tikrinant būsto sandarumą. Jei būstui prišildyti reikia labai daug energijos, greičiausiai kažkur yra šilumos nuotėkis, kurio vėlgi plika akimi nepamatysi. Pasitelkus termovizorių, galima aiškiai pamatyti, kurios pastato vietos yra vėsesnės ir per kurias, tikėtina, išeina šiluma.
Kitas termovizijos pavyzdys – pandemijos metu gydymo įstaigose ir ne tik labai išpopuliarėję prie įėjimo pastatyti prietaisai, matuojantys kūno temperatūrą. Šie aparatai naudojant termovizorių, kuris būna sukalibruotas konkrečiai temperatūrai, praneša, ar žmogaus temperatūra yra numatyto diapazono, t. y. ar ji normali, ar per aukšta“, – aiškina pašnekovas.
Termovizoriai yra naudojami ir kur kas sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, gelbėjimo operacijose, kai yra ieškomi dingę žmonės atviruose vandenyse, negyvenamose vietovėse, miškuose, kalnuose. Ši technologija, kaip pasakoja L. Abišala, yra taikoma net ir automobilių pramonėje.
„Kai kurie automobiliai, ypač prabangesni ir naujesni, turi termovizines kameras, kurios skenuoja kelią. Šiuo atveju termovizija yra naudojama kaip prevencija nuo į kelią iššokti galinčių laukinių gyvūnų ar kitų kliūčių. Kamera, užfiksavusi, kad pakelėje stovi, pavyzdžiui, stirna, perduoda informaciją vairuotojui, kad šis sulėtintų ir būtų atsargus, arba automatiškai sustabdo automobilį“, – pasakoja L. Abišala.
Įrangą ypač pamėgo gamtos stebėtojai
Rinkoje, kurioje specializuojasi „Yukon Group“, termoviziniai įrenginiai labiausiai yra paplitę tarp medžiotojų, teisėsaugos pareigūnų, pasieniečių ir tiesiog gamtą tyrinėti mėgstančių žmonių.
„Daugiau nei 90 proc. mūsų gaminamos produkcijos nugula į mėgėjų rankas, t. y. medžiotojų, gamtoje mėgstančių turistauti žmonių. Būtent pastariesiems šie įrenginiai tampa puikios pramogos ir gero laiko praleidimo garantu. Tas jausmas, kai tu naktį vienas stovi lauke ar miške, labai greitai išgaruoja, nes per termovizorių galima pamatyti visą miško gyvūniją, kuri naktį yra daug aktyvesnė.
Termovizoriai pastaruoju metu labai išpopuliarėjo ir paukščių stebėtojų, fotografų gretose. Net ir dienos metu surasti ir pamatyti tarp sužaliavusių medžių tupintį paukštį yra sudėtinga. O, pavyzdžiui, su termoviziniu binokuliaru tai padaryti daug paprasčiau“, – teigia pašnekovas.
Tuo metu karyboje termovizijos panaudojimas yra dar platesnis – nuo pėstininkų ir jų ginklų iki karo mašinų ir net lėktuvų.
„Termovizoriai naudojami dronuose, žiūronuose, ginklų taikikliuose, montuojami ant technikos, tankų, šarvuoto transporto, raketų. Iš esmės visus, kur yra reikalinga aptikti taikinį ar objektą be šviesos pagalbos“, – sako L. Abišala.
Nuolat auganti rinka
„Yukon Group“ rinkodaros vadovas pasakoja, kad termovizorių rinka šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių. Ir šios technologijos yra kuriamos bei projektuojamos ne kur kitur, o Lietuvoje, Vilniuje, kur dirba įmonių grupės R&D padalinys bei rinkodaros komanda, čia pat testuojanti savo kuriamus gaminius, kurie vėliau keliauja į Europą ir JAV.
„Rinka ne tik auga, bet ir tai daro labai sparčiai. Aukštosios inžinerijos sektoriuje pokyčiai vyksta nuolatos, todėl termovizija tampa standartu daugelyje veiklų. Kaip pavyzdį paimkite tą pačią medžioklę. Vien Europoje, grubiai skaičiuojant, yra apie 45 milijonai žmonių, turinčių galiojančias medžioklės licencijas. Turint galvoje, kad kai kuriose šalyse tokių licencijų nėra, pridedant dar ir JAV, medžiotojų skaičius pasaulyje yra milžiniškas. Žinoma, ne visi medžiotojai naudoja termovizorinius prietaisus, tačiau pati rinka vis vien išlieka gana didelė. Nepamirškime ir visų tarnybų, žmonių, kurie laisvalaikiui naudoja šią įrangą“, – teigia L. Abišala.
Tačiau šiandieninės termovizijos panaudojimo galimybės, pašnekovo teigimu, yra tik ledkalnio viršūnė, palyginti su tuo, kas laukia ateityje.
„Netolimoje ateityje, manau, kad medicina bus viena tų sričių, kurioje termovizinės, infraraudonųjų spindulių technologijos bus taikomos labai plačiai. Kita sritis – industrinė gamyba. Pavyzdžiui, termovizorius tarp daugelio detalių gali padėti aptikti vieną brokuotą. Kadangi pati technologija sparčiai auga, sensorių raiška gerėja, o galimybės apdirbti vaizdą tobulėja – esame apriboti tik fantazijos, kur dar galima pritaikyti šią technologiją“, – sako L. Abišala.