Įvairios degustacijos, kelionės po Šiaurės Italijos regione Pietų Tirolyje įsikūrusias mažąsias sūrines, visas produktų gamybos proceso stebėjimas ir kasdienis darbas su gausiu šių gurmaniškų gaminių asortimentu. Tai šaltiniai, kuriais G. Azguridienė pažino unikalų sūrių pasaulį.
Todėl šiandien pašnekovė sako – jei sūris tikrai autentiškas ir kokybiškas, jis yra daugiau nei kasdienis maistas. Gurmaniškus sūrius maisto žinovė vadina tikrais meno kūriniais, o toks titulas skiriamas ne veltui.
„Normaliai geram sūriui svarbu tinkama gamybos technologija, ingredientai, maistinės savybės, saugumas, dėmesys skoniui. Tačiau gauname daug daugiau, jei šalia to yra ir talentinga meistrystė. Sūrį gaminant meistrui, kuriam šis procesas yra gyvenimo būdas, galime tikėtis tikro meno kūrinio. O jo skonių skirtumą tada pajus kiekvienas", – teigia G. Azguridienė.
Siūlydama tuo įsitikinti, maisto žinovė kviečia užsukti į sostinės prekybos centruose „Ogmios miestas" ir „Panorama" įsikūrusius „Premium" klasės supermarketus „Assorti" arba apsilankyti šio prekės ženklo internetinėje parduotuvėje.
Čia galima įsigyti gurmaniškų, rinktinių, pagal geriausias gamybos technologijas pagamintų sūrių. O tam, kad šiuos gaminius kiekvienas išsirinkti galėtų kuo lengviau, G. Azguridienė dalinasi patarimais, kurie leis daugiau sužinoti apie daugelio taip mėgstamus produktus.
1. Pradėkite nuo pieno – karvės, ožkos, o gal avies?
Anot G. Azguridienės, kiekvienas sūris yra unikalus ir savitas. Todėl geriausia šį produktą vadinti jo vardais – „Appenzeller Extra", „Brillat-Savarin", „Tete de Moine", „Le Delice de Bourgogne" ir kitais. Suvokti šias rūšis iš pradžių gali būti sudėtinga, todėl maisto žinovė pataria atkreipti dėmesį į skirtingas sūrių klasifikacijas.
„Viena jų – produkto skirstymas pagal pieno rūšį. Pavyzdžiui, avies pieno sūriai yra labai charakteringi. Juos, dažniausiai, žmonės arba mėgsta labai, arba vengia. Panašiai ir su ožkos pieno sūriais. Vieniems jie yra favoritai, kitiems – ne. Todėl renkantis sūrį verta išsiaiškinti, kokio gyvulio pieno produktai patinka labiausiai. O jei nieko apie tai nežinote, ragaukite karvės. Šių sūrių ir pasirinkimas didžiausias", – pažymi maisto žinovė.
2. Išsirinkite konsistenciją – nuo minkštų iki kietų, ilgai brandintų sūrių
Kitas klausimas, kurio galima sulaukti sūrių skyriuje, yra apie konsistenciją. Ji būna įvairi – šis produktas gaminamas minkštas, kietas, pusiau kietas. O kiekviena iš šių savybių turi atskirą savitumą.
„Minkštas sūris dažniausiai yra aromatingas, riebus, kvapnus. Jis gali būti ir stipriai pelėsinis. Kietasis sūris, tikėtina, bus ilgo brandinimo, santūraus bei intensyvaus skonio ir kvapo. Maždaug toks, kokį tradiciškai įsivaizduojame. O pusiau kietas sūris mums labiausiai įprastas. Jis panašiausias į tokį, kokį dedame ant sumuštinio", – dalinasi G. Azguridienė.
3. Išbandykite pelėsinį ar kitus mažiau įprastus sūrius
Nors visi šie produktai yra išties skirtingi, atskiro paminėjimo verti mėlynojo pelėsio sūriai. Jie turi savitą charakterį, o, atsidūrę lėkštėje, G. Azguridienės teigimu, rodo išlavintą gurmanų skonį.
„Visi mėlynojo pelėsio sūriai gaminami su „Penicillium roqueforti" kultūra. Tačiau, net ir panašios gamybos, šie produktai turi labai skirtingą skonį. Pavyzdžiui, angliškas „Blue Stilton" ir prancūziškas „Roquefort" yra labai garsūs, abu – mėlynojo pelėsio, kremiškai minkšti ir riebūs. Tačiau kiekvieno skonis visiškai kitoks. Skoninėmis savybėmis skiriasi ir „Oro Rosso" bei „Saint Agur". Neragavusiems siūlau būtinai išbandyti, tik pradžiai – po nedidelį gabalėlį", – šypsosi pašnekovė.
4. Atkreipkite dėmesį į pakuotę ir fasavimo šviežumą
Pasak maisto žinovės, dažnam kyla ir klausimas – ar įprastoje pakuotėje esantis sūris nepraranda savo kokybės. Anot pašnekovės, atsakymas yra dvejopas.
„Sūrį geriausia laikyti jo vadinamoje galvoje. Jei jį sufasuosime, produktas po truputį neteks savo, kaip fermentuoto gaminio, privalumų. Tačiau fasuojamas šviežiai ir pakuotėje išbūdamas neilgai, sūris išlaiko kokybę. Be to, jį pirkti patogiau. Juolab, ne visi žmonės mėgsta bendrauti su konsultantais prie sūrių baro. Kartais paprasčiau gaminį iš lentynos pasiimti patiems", – pasakoja ji.
G. Azguridienė priduria – minkšti sūriai dažnai gaminami maži, todėl įprasta, kad pastarieji tarsi pyrago gabalėliai sustatomi šalia, o ne atpjaunami iš didelio gabalo. Savo ruožtu gourmet klasės sūris yra šviežias produktas, taigi jo skonis geriausias tol, kol išlaikomas šviežumas. Tokį gaminį ekspertė pataria valgyti tą pačią arba kitą dieną, kai buvo atpjautas.
5. Žinokite, kaip derinti su kitu maistu ir kokį kiekį valgyti
Dažnas sūrius mėgstančių žmonių klausimas, anot G. Azguridienės, yra ir kaip šį produktą derinti su kitu maistu.
„Daugumą jų labiausiai rekomenduoju tik su gėrimais. Taip pat sūrių skonį puikiai atskleidžia simboliški akompanimentai – vynuogės, razinos, vienas kitas graikinis riešutas ar šaukštelis tinkamo džemo. Yra sūrių, prie kurių reikia krekerio ar gabalėlio prancūziško batono. Tai, dažniausiai, yra intensyvūs baltojo pelėsio sūriai, pavyzdžiui, „Brie". Tačiau jų – mažuma. Jei sūrį valgysime su daug priedų, ypač duona, alyvuogėmis, jis praras savo skonį. O pavalgę jausimės apsunkę. Nerekomenduočiau gourmet sūrio derinti su mėsos gaminiais –kiekvienas jų nusipelno būti valgomas atskirai", – akcentuoja G. Azguridienė.
Tuo metu, kalbėdama apie šio gaminio kiekį, maisto žinovė priduria – suvalgyti reikia nedaug ir būtinai lėtai. Anot jos, taip ragaudamas, kiekvienas pajus malonumą, o persivalgyti ar permokėti nereikės. „Todėl sūrį perkant tik sau, vienu kartu patarčiau įsigyti tik vieną rūšį. O jei kompanija didesnė – verta paragauti daugiau rūšių", – sako G. Azguridienė.
6. Būkite reiklūs kokybei
Pabaigai maisto ekspertė grįžta prie esminio sūrio vertinimo kriterijaus – kokybės. Ji, anot pašnekovės, visų pirma priklauso nuo gamintojo. Todėl kokybės standartas apibrėžiamas skirtingai ir yra nulemtas produkto gamybos kilmės.
Pavyzdžiui, yra pramoniniai gamintojai, kurie sūrius gamina dideliais kiekiais. O smulkieji sūrininkai dažnai jungiasi į kooperatyvus savo gaminiams parduoti arba susivienija juos brandinti.
„Mažosios sūrinės gamina originalius, retesnius, įvairesnius sūrius, dažnai – iš nepasterizuoto pieno. Įprasta, kad jų gyvuliai ganomi lauke, ėda žolę su vertingais augalais, gauna minimalų kiekį papildomo maisto. Visa tai ir atskleidžia tokio sūrio skonis. Savo ruožtu pigesnis produktas dažnai gaminamas su įvairiais priedais – sintetiniais dažikliais ar konservantais, o jų reikėtų vengti", – perspėja maisto žinovė.
G. Azguridienės teigimu, apie sūrio kokybę byloja ir geografinės vietos nuorodos ženklelis. Jis rodo, kad šis sūris yra tradicinis, gaminamas toje vietovėje pagal būtent tą technologiją. Šalia pavadinimo tada galima rasti ir kažkurią iš santrumpų – DOP / PDO / AOP.
Tai – saugoma geografinė nuoroda, žymima skirtingomis kalbomis, nurodančiomis, iš kur sūris yra kilęs. DOP (ital. Denominazione di Origine Protetta), POD (angl. Protected Designation of Origin). Šis žymėjimas yra reglamentuotas Europos Sąjungoje ir reiškia, kad produktas – sūris, vynas, kumpis ir pan. – gaminamas pagal tradicinį tos vietovės receptą, iš vietinių žaliavų. Toks žymėjimas leidžia atsekti gaminio kilmę. Klientui tai leidžia būti tikram, kad yra ne padirbinys, o aukštos kokybės autentiškas sūris.
„Sūrio kokybė taip pat priklauso nuo pardavėjo – pavyzdžiui, ar teisingai jį laikė. Mes patys vadovaujamės griežtais kokybės standartais, pirkėjams siūlome rinktinius, gourmet ir premium klasės sūrius. Savo asortimente jais ir didžiuojamės labiausiai. Sūrių turime pačių įvairiausių, o pirkėjų favoritai – skanioji buivolių pieno „Mozzarella", autentiškoji graikiška feta ir olandiškas „Beemster Royaal Grand Cru". Kviečiu užsukti, išsirinkti savo stalo karalių ir į šį produktą pažiūrėti naujomis akimis. Tuomet sūris taps ne tik įprastu sumuštinio palydovu, o dar viena proga mėgautis gyvenimu", – apibendrina „Assorti" asortimento vadovė.