Ne turgus, o kulinarinis potyris
Nors lietuviai vis dar mielai renkasi laiko patikrintus produktus, ant tautiečių stalo vis daugiau vietos atsiranda ir mažiau įprastiems skoniams. „Benedikto turgaus“ komanda stengiasi suburti unikalią produkciją siūlančius prekeivius ir krautuvėlės – taip ant prekystalių atsirado ne tik aukštos kokybės lietuviški, tačiau ir graikiški, ispaniški, itališki, kaukazietiški, turkiški ir kitų tautų kulinariniai stebuklai. Šalia to turgaus prekeiviai užsukusius stebina plačiu šviežios žuvies ir gurmaniškų jūros gėrybių – austrių, krevečių, moliuskų, kalmarų – pasirinkimu.
Nuo pat pirmosios atidarymo dienos iki šiandien, kai turgus švenčia savo ketvirtąjį gimtadienį, pats svarbiausias šios vietos tikslas – aplink save suburti gerą maistą mylinčiųjų bendruomenę. Tarp miestiečių jau sklinda gandas: kad pažintum plačią pasaulio virtuvę tereikia užsukti į „Benedikto turgų“.
Gurmaniški produktai pas Benediktą atkeliauja neatsitiktinai. Dažnas tokius produktus siūlantis turgaus prekeivis turi asmeninių sąsajų su šiomis šalimis, tad patys mielai keliauja į skirtingus pasaulio kampelius, bendrauja su vietiniais ūkininkais ir į mūsų šalį atveža tik atidžiai atrinktus, laiko patikrintus, kokybiškus ir niekur kitur neparduodamus produktus.
Pasirodo, lietuviai šias naujoves mielai įsileidžia. Kad tautiečių skonis sparčiai tobulėja, sutartinai tvirtina ir gurmaniško maisto krautuvėles „Benedikto turguje“ turintys prekeiviai. Žmonės pradėjo keliauti, ragauti neįprastus skonius ir pamažu juos įtraukė į savo kasdienybę. Pasaulį pamatė ir mūsų šalies virėjai, namo parvežę naujovių, susijusių su neįprastais skoniais, maisto gamyba, pateikimu. „Pagaliau supratome, kad skaniai valgyti galime kiekvieną dieną – tikrai nebūtina laukti progos!“, – džiaugiasi „Benedikto turgaus“ bendruomenė. Ir nors klientų skonis labai įvairus, juos visus vienija bendras bruožas – žmonėms patinka kokybiškas ir šviežias maistas.
Lietuviškas varškės sūris – miestiečių egzotika
Išskirtinės kokybės sūriais turguje prekiaujanti Ilona, krautuvėlės „Pieno namai“ įkūrėja, nuolat gurmaniškų produktų paieškose. Vis dėlto didžiausias produkto išskirtinumas, sako ji, dažnai slypi paprastume ir natūralume. „Prekybos centro lentynose vargu ar surasime nepasterizuoto karvės ar ožkos pieno, natūraliai raugintos naminės grietinės ar iš gyvo pieno pagaminto fermentinio sūrio. Neatsitiktinai viena populiariausių „Pieno namų“ prekių yra paprastas baltas lietuviškas varškės sūris. Toks, kaip pas močiutę kaime.“ Kokia čia egzotika, paklausite? Ilona šypteli: „Surasti kokybišką nevakuumuotą varškės sūrį, kuris būtų pagamintas iš šviežio riebaus karvės pieno ir prekybos vietą pasiektų dar šiltas, tikrai nėra taip paprasta!“
„Pieno namuose“ didžioji dalis produktų surinkta iš Lietuvos ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų, o karantino laikotarpiu prie krautuvėlės asortimento prisijungė ir restoranai, ruošiantys išskirtinėmis skonio savybėmis pasižyminčius produktus. Šiuo metu „Pieno namai“ bendradarbiauja su žymaus virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko restoranu ,,Amandus“, kuris krautuvėlei pagamina burokėlių duoną, sėklų duoną be glitimo, šviežią humusą, karamelizuotus svogūnus. Restoranas ,,Greita sraigė“ aprūpina granolomis, kurios itin dera prie natūralių avies, ožkos ir karvės pieno jogurtų. „Didžiuojamės plačiu tiekėjų ratu, kurie gali užtikrinti nepriekaištingą kokybę“, – teigia Ilona.
Moteris pasakoja, kad lietuviai vis dažniau atsisuka į praeitį ir ieško fermentuotų produktų, praturtintų probiotikais. „Šiandien asortimente turime net fermentuotas anakardžių riešutų užtepėles, kurios yra tikrų tikriausia maistinių savybių bomba. Klientų pageidavimu fermentuotų produktų asortimentą planuojame plėsti.“
Pastaruoju metu lietuvaičiai ypač pamėgo ir gurmanų pripažintus trumus. „Žmonės ieško trumais pagardinto sūrio, sviesto, aliejaus, druskos. Dažnai nori įsigyti ir kuo intensyvesniu skoniu pasižyminčių sūrių.“ Vis dėlto tokie produktai dažniausiai skirti savaitgaliams ar šventėms. Kasdieniniam stalui lietuvaičiai labiausiai vertina natūralumą – produktus su kuo mažiau pridėtinio cukraus, be glitimo.
Naujoji prabanga – žinojimas apie produktą
Ilonai antrina ir išskirtinės kokybės jautiena prekiaujantis krautuvėlės „OxMeat“ bendraįkūrėjas Žilvinas. Lietuviai, kaip ir visas pasaulis, atranda naujus skonius, o ypač iš proto eina dėl Wagyu jautienos.
„OxMeat“ krautuvėlė įkurta vadovaujantis principu „nuo lauko iki stalo“ – t. y., steigėjai yra trys ūkininkai, veterinarijos įmonė ir skerdykla-mėsos perdirbimo cechas. Kiekvienas iš ūkininkų specializuojasi tik tam tikros veislės galvijų veisime ir auginime, o jų idėjas apjungia trys raktiniai žodžiai – „angus“, „wagyu“, „ekologija“. Būtent galimybė turėti pakankamai informacijos apie produktą ir tiksliai žinoti jo kilmę, pasak Žilvino, yra naujoji gastronomijos pasaulio prabanga. „Mūsų produkcija išsiskiria tuo, kad visi ekskliuzyviniai galvijai pirkti Europos aukcionuose ir tik po visapusiškų genetinių tyrimų atgabenti į Lietuvą, taip užtikrinant pačią aukščiausią kiekvienos veislės genetinį standartą.“
Nuo aukščiausios klasės virtuvės šefų iki paprastų maisto mylėtojų – visi patvirtina, kad tik turint aukščiausio lygio žaliavą įmanoma pagaminti išskirtinės kokybės patiekalą. Visų pirma, itin svarbi aiški galvijo veislė. Antra, ne mažiau svarbu, kur ir kokiomis sąlygomis buvo ganomas galvijas, ar buvo užtikrinta gyvūno gerovė, puiki veterinarinė priežiūra. Itin svarbi ir pati gamyba – aukštos kokybės jautiena turi remtis neskubios ir itin specifinės gamybos procesu. Na, ir, galiausiai, produkto kelionė – atstumas nuo auginimo vietos iki galutinio vartotojo turi būti kuo trumpesnis.
Ypatingą skonį šiai išskirtinei mėsai suteikia marmuringumas, japoniškai vadinamas „sashi“. Wagyu – pati marmuringiausia mėsa pasaulyje, gausiai prisotinta žmogaus organizmui naudingomis Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 riebalų rūgštimis. Remiantis mokslininkų tyrimais, pagal proteinų, mononesočiųjų riebalų rūgščių bei Omega-9 medžiagas kokybiška Wagyu jautiena lenkia net laukinę Aliaskos lašišą.
Žilvinas pasakoja, kad naujais skoniais ir maisto deriniais Lietuvoje ypač domisi jauna auditorija – būtent jaunimas pirmasis atranda nebandytus maisto ruošimo būdus, daugiau dėmesio skiria ir savo sveikatai. Pastebima, kad ši amžiaus grupė ženkliai mažiau vartoja kiaulienos, tad dažniau savo racioną praturtina sveikesnėmis alternatyvomis – jautiena, veršiena, ėriena.
Lietuvių pirkėjai tapo itin žingeidūs – jiems svarbu, iš kokio ūkio atkeliauja mėsa, kaip buvo auginamas galvijas, žmonės domisi, kokiu metodu mėsa brandinta, ar ūkis laikosi ekologiškumo principų. Pirkėjai tikrai nevengia eksperimentuoti – jei anksčiau dominavo jautienos žandai, kulninė ar uodegos, dabar jau nebestebina galvijo užkrūčio liaukų, sėklidžių ar cukrinių kaulų užsakymai.
Jūros gėrybės – tiesiai iš geriausių Europos aukcionų
Kad lietuviai tampa vis įnoringesni pirkėjai patvirtina ir šviežios žuvies krautuvėlės „Blue Fish“ įkūrėjai. Nors pradžioje, pasakoja pardavėjai, lietuviai ragaudavo tik tradicinę žuvį – doradą, lašišą ar menkę – šiandien vis dažniau į savo racioną įsileidžia naujus skonius. „Vasarą visus nustebinome surengę Indijos vandenyno gėrybių mėnesį – jo metu klientai turėjo galimybę išbandyti daugybę neįprastų skonių.“
Šalia šiandien jau įprastais tapusių barzdotės, jūros liežuvių, laukinių vilkešerių, šukučių, tuno, kalmarų, langustinų, Gillardeau austrių ir kitų, „Blue Fish“ savo klientams siūlo galimybę iš anksto užsisakyti norimas prekes. Jei tik pageidaujate, ant jūsų stalo gali atsirasti karališkasis krabas, europinis omaras, Abalone moliuskai ar kitos jūros gėrybės. „Turime galimybę produktus pirkti iš geriausių jūros gėrybių aukcionų Europoje, todėl galime įgyvendinti įvairius savo klientų pageidavimus. Užsakymus skraidiname lėktuvu, jie nebūna šaldyti ar laikomi akvariumuose, investuojame ir į aukščiausios kokybės įrangą, padedančią jūros gėrybes išlaikyti kuo šviežesnes, todėl klientą produktai pasiekia dar gyvi.“
Paklausus, kokių keisčiausių pageidavimų gavo, „Blue Fish“ vardija: „Sulaukėme netikėtų prašymų parvežti Ramiojo vandenyno tuno pilvą, melsvąjį ešerį, baramundį, taškuotąjį gruperį, karališkąjį kiauliasnukį. Džiaugiamės galėdami išpildyti beveik visus pageidavimus. Džiaugiamės ir tuo, kad išskirtinės, prabangios ir nelengvai randamos gėrybės vis dažniau atsiranda ant lietuvių stalo.“
Daugiau apie turgaus naujienas, gurmaniškus skonių atradimus, čia įsikūrusius restoranus, krautuvėles ir jų produkciją rasite www.benediktoturgus.lt