Pasak „General Financing banko” vyriausiojo finansų pareigūno Valdo Bernatavičiaus, taupymas nuo investavimo visų pirma skiriasi savo tikslais: taupymas yra labiau skirtas finansinei pagalvei užsitikrinti bei pasiekti trumpalaikių tikslų, tuo tarpu investavimo tikslas – uždirbti tam tikrą grąžą.
„Nuo siekiamos grąžos priklauso ir prisiimamos rizikos lygis. Čia yra antrasis taupymo ir investavimo skirtumas, nes taupant praktiškai nėra jokios rizikos arba ji – minimali, tuo tarpu investuojant savanoriškai prisiimta rizika yra gerokai didesnė“, – aiškina V. Bernatavičius.
Taupymas nuo investavimo skiriasi ir galima grąža bei likvidumu
GFB vyriausiojo finansų pareigūno teigimu, galima grąža panaudojant šiuos finansinius instrumentus yra dar vienas skirtumas tarp taupymo ir investavimo.
„Taupymo atveju grąža nėra didelė – gausi tiksliai tiek, kiek planuota. Tiesa, kartais realios grąžos gali ir visai nebūti arba ji gali būti neigiama, pavyzdžiui, dėl aukštos infliacijos. Tuo tarpu investavimo atveju pirminis tikslas yra siekti kuo aukštesnės grąžos. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad siekiama grąža nebūtinai bus lygi pasiektai grąžai, nes ten, kur rizika – nėra jokių garantijų“, – pastebi finansų ekspertas.
Anot V. Bernatavičiaus, paskutinis, bet ne mažiau svarbus šių finansinių priemonių skirtumas yra likvidumas.
„Santaupos paprastai yra labai likvidžios, nes viena iš jų paskirčių ir yra būti „po ranka“ kada to labiausiai reikia. Investicijų likvidumas yra mažesnis, o kartais norint greitai „išsigryninti“ lėšas gali tekti parduoti akcijas ar obligacijas ir ne už pačią palankiausią kainą“, – pabrėžia GFB vyriausiasis finansų pareigūnas.
Žmonės nėra linkę taupyti, nes bijo permainų
GFB atstovo teigimu, nors mokėti taupyti yra kone kiekvienam svarbus ar netgi būtinas įgūdis, žmonės neretai nedrįsta žengti pirmojo žingsnio, nes yra inertiški bei nėra linkę permainoms.
„Ekonomistai, tyrinėjantys sprendimų priėmimą dažnai vartoja sąvoką – dabartinės situacijos šališkumas, tai reiškia, jog žmonės, priimdami sprendimus, paprastai teikia pirmenybę pažįstamai būsenai ir yra linkę vengti pokyčių, net jei tie pokyčiai jiems būtų naudingi“, – pabrėžia finansų ekspertas.
Vis dėlto, pasak V. Bernatavičiaus, turint aiškų taupymo tikslą įveikti šį inertiškumą yra lengviau, nes nenoras keisti įpročius (bet kokius, ne tik finansinius) visų pirma yra susijęs su netikrumo jausmu, nežinojimu kur tie nauji sprendimai nuves ir kaip jie pakeis dabartinį gyvenimą, prie kurio esame įpratę.
„General Financing banko“ finansų specialisto teigimu, nusprendus taupyti ir keisti savo finansinius įpročius natūraliai gali kilti klausimai – nuo ko reikėtų pradėti, po kiek ir kaip dažnai atsidėti, galiausiai kur laikyti tas santaupas. Anot finansų eksperto, šį procesą rekomenduojama pradėti nuo esamos situacijos analizės ir planavimo.
„Iš pradžių reikėtų įsivertinti savo išlaidas: ar žinome kiek ir kam išleidžiame, ar visos išlaidos yra būtinos? Automatiškai sekti ir į įvairias kategorijas sudėlioti visas išlaidas mums gali padėti internete siūlomos išlaidų skaičiavimo programėlės. Išlaidas galima suskaičiuoti ir patiems susivedant duomenis į lentelę, nes banko išraše matosi visi pirkiniai bei atsiskaitymai už paslaugas“, – aiškina V. Bernatavičius.
Jo teigimu, sudėliojus savo išlaidas į kategorijas, joms reikėtų pritaikyti vadinamąją 50–30–20 taisyklę. Būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti rekomenduojama skirti 50 proc. savo pajamų, 30 proc. galima skirti ne pirmo būtinumo poreikiams, laisvalaikiui, o likusius 20 proc. – atsidėti taupymui.
„Kadangi ši taisyklė yra bendro pobūdžio, ją galima pritaikyti ir pakoreguoti pagal savo individualias aplinkybes, vis tik taupymui būtų gerai paskirti bent 10 proc. savo pajamų“, – pažymi finansų ekspertas.
Prieš investuodami – pasirūpinkime finansine pagalve
Pasak „General Financing banko“ atstovo, namuose ar einamojoje banko sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos ilgainiui nuvertėja. Tad lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima saugiai laikyti terminuotame indėlyje arba taupomojoje sąskaitoje ir taip auginti santaupas.
„Pavyzdžiui, taupomoji sąskaita suteiks lankstumo ir lengvą prieigą prie pinigų, kai bet kada galima įnešti ir išsiimti savo lėšas, o kartu ir kaupti palūkanas. Tuo tarpu už terminuotuosius indėlius mokamos aukštesnės palūkanos, jie labiau skirti didesnes sumas taupyti ilguoju laikotarpiu“, – pataria V. Bernatavičius.
Finansų eksperto teigimu, pavyzdžiui, „General Financing banko“ taupomoji sąskaita nuo kitų panašių taupymo instrumentų skiriasi tuo, kad ją galima papildyti bet kada ir bet kokio dydžio suma. Nuo pat papildymo momento skaičiuojamos palūkanos, lėšas galima pasiimti kai jų prireikia, o neprarandant sukauptų palūkanų už einamąjį mėnesį – iki 3 kartų per mėnesį.
„Svarbu, atsiminti, kad prieš pradedant investuoti, rekomenduojama sukaupti finansinę pagalvę. Jei vis tik nutarėte investuoti dar neturėdami finansinės pagalvės, patartina bent jau tuo pat metu skirti lėšų ir taupymui – tiek, kad finansinei pagalvei reikiamą sumą sukauptumėte per kiek galima trumpesnį laiką. Staiga prireikus pinigų nenumatytiems dalykams investicijas paversti grynais pinigais gali būti nuostolinga, o ir ne visos investicijos yra pakankamai likvidžios“, – pabrėžia GFB vyriausiasis finansų pareigūnas.
Anot V. Bernatavičiaus, taupymas ir investavimas gali eiti vienas šalia kito. Jiems skirtus pinigus geriausia dalinti į dvi dalis, atsižvelgiant į savo pajamas: taupymui atidėti sumą, kuri reikalinga netolimiems planams, o skirtą vėlesnei ateičiai – galima panaudoti ir investavimui.