„Kalėdų senelio ralis“
Artėjant metų pabaigai ir šventiniam laikotarpiui investuotojai vertina metinius rezultatus ir tikisi sulaukti metų pabaigą vainikuojančio ir naujų metų pradžią pažyminčio „Kalėdų senelio ralio“ (angl. „Santa Claus rally)“. Tai - ko gero kiekvienam investuotojui girdėtas akcijų rinkų fenomenas arba, kaip statistikai įvardija tokius veiksnius, anomalija. Didžiausios metų šventės vakarų valstybėse laukia ne tik vaikai, bet ir dažnas investuotojas. Nagrinėjant istorinę statistiką tikrai galima rasti tam tikrų empirinių duomenų, kad tokia tendencija, nors ir gerokai trumpesnė, lyginant su kitais sezoniškumo rinkose efektais, bent iš dalies egzistuoja.
Rinkos dalyviai „Kalėdų senelio ralio“ kiekvienais metais tikisi sulaukti per septynių prekybos sesijų laikotarpį, t.y. per paskutines 5 besibaigiančių metų sesijas ir dvi pirmąsias naujųjų metų prekybos dienas. Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „FactSet“ duomenimis, per paskutinius du dešimtmečius pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” per minėtas septynias prekybos sesijas užfiksuodavo teigiamą pokytį 15 iš 20 metų, t.y. 75% kartų. Vidutinis prieaugis per šį periodą sudarydavo net 0,7%.
Žvelgiant į dar gilesnę istoriją, nuo 1950 metų per šį laikotarpį „Dow Jones“ ir „S&P 500“ beveik 80% kartų užbaigdavo fiksuodami teigiamus pokyčius (79% ir 78% atitinkamai). Vidutinis „Dow Jones“ indekso prieaugis siekdavo 1,38% (mediana - 1,25%), o „S&P 500“ reikšmė pakildavo 1,32% (mediana - 1,31%). „Nasdaq Composite“ prieaugis istoriškai būdavo didžiausias tarp pagrindinių JAV akcijų indeksų ir sudarydavo 1,81%.
Nepaisant tokios palankios statistikos, praėjusių metų šventinis laikotarpis, kaip ir visi 2022 metai, investuotojams nebuvo sėkmingas. Per septynių dienų periodą „S&P 500” fiksavo -0,9% pokytį, o bendrai visus metus užbaigė su beveik 20% siekusiu nuosmukiu. Išvadą galime pasidaryti paprastą - sezoniškumas savaime nėra signalas investavimo sprendimams priimti. Nors, kaip rodo statistika, jis veikia ilgesniu laikotarpiu, praktikoje nuolat pasitaiko reikšmingos išimtys. Pavyzdžiui, blogi žiemos mėnesiai (pvz. 2018 m. gruodis) arba pelningos vasaros (pvz. šių metų birželio – liepos mėnesiai.
„Blogiausias“ mėnesis – rugsėjis?
Remiantis istoriniais duomenimis, JAV akcijų rinkose didžiausi nuosmukiai būdavo fiksuoti būtent šio žurnalo numerio mėnesį, t.y. rugsėjį. Pasak rinkos tyrimų bendrovės „CFRA“, nuo 1945 metų pirmą rudens mėnesį pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” vidutiniškai užfiksuodavo 0,6% siekiantį nuosmukį. Rinkos dalyviai, kaip ir daugeliui kitų rinkose pastebimų tendencingumų, turi sugalvoję įvairių terminų ir pavadinimų. „Prasčiausiam“ mėnesiui pagal reikšmės pokytį investuotojai priskiria tokį pavadinimą, kaip „Rugsėjo efektas“ (angl. „September Effect“).
Vertinant statistiškai, žinoma, viskas priklauso nuo analizuojamo periodo, tačiau toks reiškinys rinkose, kaip rodo empiriniai duomenys, tikrai pasikartoja. Tokie tendencingumai yra įvardijami, kaip anomalijos, nes kertasi su hipoteze, kad rinkos yra visiškai efektyvios. Vis dėlto, susidarius tam tikrai investuotojų masei, rinką tikrai gali užvaldyti iracionalumas, net jei jam logiškų priežasčių surasti pakankamai sudėtinga.
Paaiškinti ir įvardinti kokios tikslios priežastys lemia tai, kad būtent rugsėjį yra fiksuojamas didžiausias mėnesinis neigiamas indekso pokytis įvardyti ko gero neįmanoma. Dažniausiai tai aiškinama investuotojų grįžimu į rinkas po atostogų ir ruošimąsi fiksuoti nuo metų pradžios sukauptą kapitalo prieaugį (arba nuostolį) artėjant metų pabaigai ir prievolėms, susijusioms su mokesčių deklaravimu ir mokėjimu. Dar viena (skambanti pakankamai juokingai) priežastis – prasidėję nauji mokslo metai, dėl kurių investuotojai išparduoda dalį pozicijų, norėdami pasidengti su tuo susijusias išlaidas. Ši teorija, ko gero, yra gimusi kiek ankstesniais laikais.
Taip pat galimai įtaką turi ir artėjanti trečio ketvirčio pabaiga, dėl kurios instituciniai investuotojai imasi valdomų portfelių perbalansavimo ir dalies pozicijų uždarymo ar likvidavimo. Žinoma, rugsėjį fiksuojamas nuosmukis tiesiog gali būti savaime išsipildanti pranašystė. Investuotojai, žinantys, kad tokia anomalija rinkose, egzistuoja, gali patys atsargiau žiūrėti į rinkas laukdami stipresnio išsipardavimo, ir kiek pradėjus smukti akcijų indeksams, patys jį sukelti. Vis dėlto, aklai vadovautis tokiu tendencingumu negalima, nes rezultatai gali pakankamai skirtis analizuojant skirtingų laikotarpių pavienių mėnesių pokyčius. Tiesa, nors pokyčiai ir skirsis, visgi rugsėjis daugeliu analizuojamų ilgesnių laikotarpių atžvilgiu išsiskiria didžiausiu arba vienu didžiausiu neigiamu pokyčiu tarp visų 12-os metų mėnesių.
„Helovino efektas“
„Helovino efektas“, „Helovino strategija“ arba „Helovino indikatorius“ – dar vienas rinkos dalyvių pastebimas tendencingumas akcijų rinkose. Tai sezoniškumo efektas, kuriuo pastebimas stipresnis akcijų brangimas rudens – žiemos – ankstyvo pavasario laikotarpiu, t.y. nuo spalio 31 d. (Helovino šventė) iki gegužės 1 d. Investuotojų strategija, besivadovaujančių tokiu tendenciškumu, yra paprasta – pirkti akcijas lapkritį, jas parduoti balandį ir tuomet trauktis iš akcijų rinkų, kapitalą nukreipiant į kitas turto klases, pavyzdžiui, obligacijas ar žaliavas ir ten pralaukiant gegužės – spalio mėnesių laikotarpį, kuris pasižymi mažesne grąža ir didesne rizika.
Šis „Helovino“ sezoniškumo efektas yra pastebimas eilėje atliktų akademinių tyrimų įvairiose šalyse ir per įvairius istorinius laikotarpius. JAV akcijų rinkose fiksuotos grąžos skirtumas tarp rudens – žiemos laikotarpio ir periodo atitikmens pavasario – vasaros mėnesiais yra išties stebėtinai didelis. Remiantis „William O'Neil + Co. Inc.“ skaičiavimais, vėlyvo rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500” grąža nuo 1970 metų istoriškai yra net 3 kartais didesnė, nei gegužės – spalio mėnesių laikotarpiu. Žiemą akcijos dažniau brango ir patirdavo švelnesnes korekcijas.
Dar didesnį skirtumą galima matyti atliekant analizę industrinio JAV akcijų indekso „Dow Jones“ atžvilgiu. Lapkričio – balandžio mėnesių periodu per kiek daugiau nei pastaruosius 50 metų indekso reikšmė vidutiniškai ūgtelėdavo 7,6%, kai gegužės – spalio mėnesių laikotarpiu prieaugis sudarydavo vos 0,7%. Pasak “Wiliam O’Neil + Co.” “Nasdaq Composite” indekso prieaugis atitinkamai sudarydavo 2,9% ir 8,8%.
„Parduok gegužę ir eik ilėstis“
Aptarto ir istoriniais duomenimis analizuojamo „Helovino efekto“ žiemos sezono laikotarpio pabaiga sutampa su geguže. Šį mėnesį tarp investuotojų taip pat galima laikyti išskirtiniu. Ko gero kiekvienas investuotojas yra ne kartą girdėjęs posakį „Parduok gegužę ir eik ilsėtis“ (angl. Sell in May and go away). Vasara – atostogų metas, rinkose dažniausiai sumažėja aktyvumas ir likvidumas, tad kartais toks patarimas gali atrodyti išties teisingas. Tą patvirtina ir jau aptarti statistiniai įrodymai. Būtent gegužė vainikuoja šešių mėnesių periodą, per kurį istoriškai akcijos JAV biržose brangdavo ženkliai daugiau nei vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiu. Tiesa, pati gegužė, kaip mėnesis nėra pati blogiausia, nors ir neišsiskiria tarp kitų mėnesiu prieaugiu. Remiantis „CFRA“ duomenimis, nuo 1945 metų „S&P 500” indekso reikšmė per paskutinį pavasario mėnesį vidutiniškai pakildavo 0,3%. 2003 – 2022 metų laikotarpiu prieaugis būdavo didesnis ir sudarydavo 0,7%.
Tiek ilgesniu laikotarpiu, tiek per pastaruosius du dešimtmečius gegužę priimtas sprendimas parduoti, vertinant tik birželio pokytį, pasiteisindavo. Nuo 1945 metų birželio mėnesį JAV akcijų indeksas nefiksuodavo jokio pokyčio, o 2003 – 2022 metų laikotarpiu krisdavo po vidutiniškai -0,3%. Tiesa, sekantis mėnesis, t.y. liepa grąžos investuotojams nepašykštėdavo. Nuo 1945 metų liepą JAV akcijos brangdavo net po 1,2%, o per pastaruosius du dešimtmečius teigiamas pokytis sudarydavo net 2,3%. Tokį liepos mėnesio tendenciškumą galima sieti su antro ketvirčio pabaiga. Pasibaigus birželiui ir įpusėjus liepai prasideda antro ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas, kuris istoriškai dažniau lūkesčius pranoksta nei nuvilia. Istoriškai ekonomikos augimo ciklų laikotarpiai būdavo gerokai ilgesni nei nuosmukių, žinoma, neįskaitant išskirtinių atvejų, pavyzdžiui, Didžiosios depresijos išgyventos prieš beveik šimtmetį, tad ir įmonės investuotojus džiugina dažniau nei nuvilia.
Praėjus liepos mėnesiui ir pasibaigus lūkesčius pranokusių ketvirčio rezultatų skelbimui bei pozityvios ketvirčio pradžios įtakai, rugpjūtis statistiškai būna ne toks sėkmingas. Pasak “CFRA”, Nuo 1945 m. rugpjūčio pokytis siekdavo 0%, o 2003 – 2022 metų laikotarpiu akcijos per paskutinį vasaros mėnesį pabrangdavo 0,3%.
Pabaigai
Sezoniškumo tendencijos finansų rinkose, nors ir remiasi istoriniais duomenimis, nėra absoliučios ir negali būti laikomos patikimais investavimo sprendimų pagrindais. Tokie reiškiniai kaip „Rugsėjo efektas“, „Helovino efektas“ ir „Kalėdų senelio ralis“ rodo, kad tam tikros metų laiko tendencijos gali turėti įtakos svyravimams akcijų rinkose, tačiau investuotojai neturėtų remtis tik tokiais duomenimis priimant investicinius sprendimus. Finansų rinkos yra sudėtingos ir įvairių veiksnių valdomos, todėl svarbu atsižvelgti į platų informacijos spektrą, įskaitant makroekonominius rodiklius, įmonių finansinius rezultatus, sektorių tendencijas, geopolitines įtakas. Renkantis investicijas būtina derinti analizę su diversifikacija ir rizikos valdymu, kad būtų laikomasi tinkamos investavimo strategijos.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
UAB FMĮ Myriad capital – Lietuvos banko licencijuota B kategorijos finansų maklerio įmonė, savo klientams teikianti finansinių technologijų sprendimų paslaugas investicinio portfelio valdymo, finansinių priemonių platinimo, sutelktinio finansavimo paslaugas.