Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad kai kurie žmonės taupo „automatiškai“, o kiti to išmoksta lankydami seminarus ar skaitydami knygas. Pasak jo, tie žmonės, kuriems taupymas yra tarsi savaime suprantamas dalykas, dažniausiai seka tėvų pavyzdžiu.
„Dažniausiai kopijuojame tai, ką matome. Jei vaikas stebėjo, kaip jo tėvai sąmoningai atsideda pinigus vadinamai „juodai dienai“, tai užaugęs jis natūraliai pritaikys savo patirtį. Apskritai vaikystės išgyvenimai bei patirtys turi itin didelės įtakos įvairiems pasirinkimams, taip pat ir dėl taupymo, ypač jei buvo augta skurdžioje aplinkoje“, – pastebi psichoterapeutas.
Jo teigimu, vieni iš tokios patirties atsineša perdėtą taupumą, tampa savotiškais „skrudžais“, kurie nieko sau neleidžia, netgi turėdami santykinai daug pinigų, nes vis dar jaučiasi nesaugūs. Kiti, net ir būdami suaugę, negali patikėti, jog gali ką nors sutaupyti ir uždirbdami nemažai pinigų, juos greitai išleidžia, nes neturi įgūdžio taupyti.
Pasak psichoterapeuto, mėgstantiems išlaidauti būdingas impulsyvumas, kai perkama nesuplanavus, o pasidavus emocijai. Tai vadinama emociniu pirkimu, nes žmonės nesugeba išbūti su savo emocijomis, o apsipirkimas jiems tampa tam tikra paguoda.
„Pirkdami jie bando numalšinti savo stresą, liūdesį – patenkinti savo emocinį poreikį. Nusiperka daug daiktų, tačiau galiausiai pamato, kad daugumos iš jų jiems apskritai nereikia, todėl ir vėl nusivilia savimi. Deja, toks ydingas ratas turi tendenciją kartotis. Kai kas bando grąžinti įsigytus nereikalingus pirkinius, kiti namuose turi prikaupę šlamšto , kurie bado akis ir dėlto daugeliui emocinių pirkėjų yra gėda, nes sunku logiškai paaiškinti, kodėl jie įsigijo vieną ar kitą daiktą“, – sako D. Jakučionis.
Įpročiai prasideda nuo mažų dalykų
Kaip teigia psichoterapeutas, jeigu žmogus niekada netaupė, pradėti tai daryti iš pradžių gali būti nelengva.
„Taupymas yra toks pats įprotis, kaip ir dantų valymas, pusryčiavimas konkrečiu laiku ar mankštos darymas. Jam susiformuoti reikia laiko ir nuolatinio kartojimo. Vis dėlto kiekvienas naujas įprotis nėra sunkus, jeigu susimažiname pirmąjį žingsnį iki tokio, kurį mums būtų lengva pasiekti. Todėl pradedant taupyti tikrai nereikia nuo savo atlyginimo iš karto nurėžti po kokius 20 proc., nes tai yra daug. Gal pradžiai pakanka atsidėti po kelis procentus. Vėliau, augant uždarbiui, net ir nedidelio procento atskaitymai atrodys reikšmingesni, o sutaupoma vis daugiau. Svarbiausia, kad nebebus sunku tą daryti, nes jau bus atsiradęs įprotis“, – pabrėžia D. Jakučionis.
„General Financing banko” vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius antrina psichoterapeutui: „Neabejotinai taupymo įpročius ir metodus neretai perimame iš šeimoje matyto pavyzdžio. Vis dėlto gyvename tokiais laikais, kai viskas taip sparčiai kinta, tobulėja ir tų taupymo būdų atsiranda tiek daug, kad žmogus nebežino kurį ir pasirinkti. Apklausos rodo, kad dažniausi yra du standartiniai pasirinkimai – atsidedame grynuosius arba persivedame sau dalį pinigų į kitą banko sąskaitą. Negaliu teigti, kad kažkuris iš šių pasirinkimų yra vienareikšmiškai blogas ar geras, bet faktas, kad tikrai yra ir efektyvesnių būdų „įdarbinti“ pinigus“.
Anot V. Bernatavičiaus, bankas šių metų kovo mėn. savo klientams pasiūlė taupomosios sąskaitos paslaugą, kuri suteikia lankstumo ir lengvą prieigą prie pinigų, nes bet kada galima įnešti ir išsiimti savo lėšas, o kartu ir kaupti palūkanas nuo pirmojo euro.
„Tai, kad taupomoji sąskaita savotiškai edukuoja bei skatina žmones taupyti rodo ir toks faktas, kad 80 proc. ją turinčių mūsų banke, sąskaitą papildė bent du kartus, o 65 proc. – tris ir daugiau kartų. Nemažiau svarbu ir tai, jog taupomosios sąskaitos lėšos nėra tiesiogiai susietos su mokėjimo kortele, o tai irgi padeda laikytis finansinės drausmės bei impulsyviai nenaudoti savo santaupų“, – komentuoja banko atstovas.
Pasak psichoterapeuto, norint pradėti taupyti, svarbu pritaikyti principą – „pirmiausia susimokėk sau“. Nors dauguma žmonių laukia mėnesio pabaigos, kad galėtų šiek tiek atsidėti santaupoms, rekomenduojama elgtis priešingai ir būtent mėnesio pradžioje, o ne pabaigoje atidėti tam tikrą dalį savo pajamų.
„Pavyzdžiui, gavę atlyginimą ir iš karto atidėję 5 proc. arba 10 proc. nuo savo pajamų, padidinsime santaupas, o pragyventi iš likusių 95 proc. arba 90 proc. tikrai pajėgsime, nes dažniausiai žmogus yra linkęs savo poreikius priderinti prie jau turimų pajamų. Tiesiog jų nesant, nebelieka galimybių nebūtiniems pirkiniams ar pramogoms“, – aiškina D. Jakučionis.
Būtina žinoti, dėl ko taupau
D. Jakučionis pripažįsta, kad labai sunku išlaikyti motyvaciją, nežinant dėl ko taupoma, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi taupymas – tai pirkimo atsisakymas dabar tam, kad ateityje būtų galima sau leisti ką nors reikšmingesnio. Dėl to, psichoterapeuto teigimu, svarbu yra žinoti taupymo tikslą.
„Pavyzdžiui, susitaupyti pinigų kelionei ar atostogoms, ar po truputį atsidėti šiek tiek pinigų galvojant apie vaikų mokslus. Svarbiausia, kad tai būtų pozityvūs tikslai ir siekiai, nes viskam, kas daroma per prievartą, norima priešintis. Galiausiai lieka pasyvumas ir tuomet žmonės nieko nedaro arba dar blogiau – daro priešingai“, – pasakoja D. Jakučionis.Gydytojo psichoterapeuto manymu, būtų idealu, jei taupymas taptų savotišku žaidimu-malonumu, nes tai veikia daug labiau nei kontrolė ir gąsdinimai.
„Nors taupymui reikia disciplinos ir pradžia dažnai nebūna lengva, svarbu atminti, jog taupymas iš tiesų gali padaryti žmogų laimingesniu, nes suteikia saugumo jausmą, leidžia geriau pasiruošti nenumatytiems kriziniams atvejams – darbo praradimui, ligoms ar tiesiog pasiūlo galimybę ateityje turėti išskirtinę pramogą“, – sako D. Jakučionis.