Medų žinomiems Lietuvos žmonėms įteikė sodo technikos bendrovė „Husqvarna Lietuva“, šiuo metu šalyje vykdanti biologinės įvairovės skatinimo kampaniją „Veja – ne dykuma. Pamaitink bitę“. Šia akcija privačių sklypų ar sodybų savininkai kviečiami įsirengti savo kiemuose nors ir nedidelį žydinčiais augalais praturtintos vejos plotą, galintį tapti vabzdžių apdulkintojų prieglobsčiu, ir taip prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo.
Pasak medų itin mėgstančios R. Mikailionytės, įmonės „Sodas ir Sodininkas“ įkūrėjos, kuriant aplinką visą laiką reikia ieškoti kompromiso, kad būtų gerai ir žmogui, ir gamtai.
„Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje dažnėja sausringi periodai, todėl reikia galvoti apie augalus, kurie yra atsparūs ir tinka sausiesiems sodams: raudonėliai, levandos, juozažolės, jonažolės. Šie augalai medingi, tačiau taip pat pritraukia ir naudingų vabzdžių, bičių. Būna žmonių, kurie bijo bičių, tačiau be reikalo – dūgzdamos augaluose, jos būna užsiėmusios nektaro rinkimu, į šalia esančius žmones nekreipia dėmesio. Gamta ir žmogus turi ir gali sugyventi“, – sako sodininkė.
Jos teigimu, svarbiausia viską daryti pagal taisykles, tuomet būsime draugiški gamtai, kuri yra ir mūsų namai, ir didžiausia menininkė. Iš gamtos sodininkė sako besisemianti įkvėpimo, kurdama natūralistinius želdynus viešosioms ir privačioms erdvėms.
„Kaip gamtoje nuolat vyksta pokyčiai, taip ir kuriant visada norisi atrasti kažką naujo, nors augalų deriniai gali kartotis. Vienais metais atradau egles, kitais – smulkiažiedžius etnografinius augalus, trečiais pritaikau kažką iš naujų pasaulinių tendencijų. Visi skoniai ir pasirinkimai yra įdomūs“, – kalba R. Mikailionytė.
Norintiems susikurti natūralistinį, gamtai draugišką želdyną savo kieme, bet nežinantiems, nuo ko pradėti, ji pataria rinktis paprastus, nereiklius augalus, kurie yra atsparūs sausrai – tokiems augalams reikės mažiau priežiūros, tačiau jie taip pat teiks laimę žmonėms bei naudingiems vabzdžiams.
Kalbėdama apie gėlynus ir aplinkos apželdinimą L. Liubertaitė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, save vadina maksimaliste – geriau daugiau augalų nei per mažai. Be to, pasak jos, augalai jos sode turi turėti ir praktinę naudą, ne tik būti gražūs.
„Geltonas karutis“ veikia 10 metų ir per tą laiką žmonių savimonė, požiūris į želdinius labai pasikeitė. Formuojant aplinką daug kalbama apie natūralizmą, tvarumą. Dažnai tai perteikiama per bitę ar drugelį, kurie yra patrauklūs simboliai, tačiau tai tėra paviršius, po kuriuo slypi daug daugiau – pati įvairiausia biologinė įvairovė, kurios gal net plika akimi nematome, nors ji yra gyvybiškai svarbi aplinkai. Natūralistiniai želdynai šiuo požiūriu yra ne tik gražūs ir praktiški, bet ir labai naudingi aplinkai“, – teigia L. Liubertaitė.
Bendrovė „Husqvarna“ šiemet rinkai pristatė prie biologinės įvairovės didinimo prisidedančią naujovę – vejos robotų „Automower“ funkciją „Rewilding mode“. Aktyvavus ją, vejos robotai palieka 10 proc. vejos ploto nenupjauto ir toje vietoje atsiranda galimybė pradėti formuoti žydinčiais augalais praturtintą veją, naudingą vabzdžiams.
Lietuva tarp 26 pasaulio valstybių, iš kurių yra renkami duomenys apie dalies vejos nepjovimą pasinaudojus naująja funkcija, šiuo metu užima 16 vietą – prie bioįvairovės išsaugojimo savo sklype tokiu būdu prisidėti nusprendę gyventojai nepjauna 559 kv. metrų vejos. Nors Lietuva tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi yra palyginti nedidelė šalis, lenkiame ir didesnes valstybes, tarp jų – Čekiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, JAV ir kitas.