Puokštė toksiškų medžiagų
Kaip pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė, buityje naudojamos chemijos priemonės savo sudėtyje turi įvairių žmogaus organizmą neigiamai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, chloro, acetono, amoniako, fenolio, formaldehido ir daug kitų. Tačiau kaip kone pavojingiausias priemones, pasak jos, galima išskirti orkaičių valiklius ir vamzdynams atkimšti skirtas medžiagas.
„Šiose buitinėse priemonėse agresyvių cheminių ingredientų koncentracija yra žymiai didesnė, jos gali nudeginti odą, akių gleivinę, sukelti kosulį ir t. t. Tačiau ir tokios priemonės, kaip langų valiklis, gali sukelti akių perštėjimą, ašarojimą, sudirginti akių gleivinę. Visas buitinės chemijos priemones patariama laikyti joms skirtoje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke, vaikams nepasiekiamame aukštyje“, – sako G. Laubner-Sakalauskienė.
Identifikuoti pavojingas chemijos priemones leidžia visoje Europos Sąjungoje naudojamas ženklinimas ant produktų pakuočių: rombo forma, raudoni kraštai, baltas fonas ir, priklausomai nuo žalos aplinkai ir žmonių sveikatai, juodas simbolis viduryje. Todėl pagrindinė taisyklė, naudojantis tokiomis priemonėmis namuose, – laikyti jas originalioje pakuotėje.
„Neperpilkite cheminių priemonių į ne joms skirtą tarą, pavyzdžiui, vandens buteliuką. Pasitaiko atvejų, kad žmogus perpiltą buitinę chemiją palieka garaže ir pamiršta, o praėjus kiek laiko, gali netyčia jos atsigerti manydamas, kad tai – vanduo ar limonadas. Net jei perpylę cheminį skystį, pažymėjote tarą, nėra garantijos, kad užrašas nenusitrins ant nenukris“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja.
Pasak jos, svarbu suprasti ir tai, kad pavojus pavojui nelygus: vienos buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos gali sukelti pavojų sveikatai ir padaryti žalą aplinkai tik neteisingai jas naudojant, neteisingai rūšiuojant jų atliekas ar turint tiesioginį sąlytį su jomis, o štai kitos, net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, išlieka padidintos rizikos produktais.
„Dėl toksiškų garų gali parausti ar ašaroti akys, o į jas patekus ypač agresyvioms valymo priemonėms (orkaičių, unitazų, vamzdžių valikliams), gali grėsti net ir apakimas. Stipraus kvapo medžiagų – terpentino, eterių – turinti buitinė chemija gali sudirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį, bronchų spazmus“, – pasakoja G. Laubner-Sakalauskienė.
Buitine chemija, kaip pasakoja gydytoja, apsinuodija ir suaugusieji, neatsakingai ją naudodamiesi, ir vaikai, radę priemonių lengvai pasiekiamose vietose.
„Cheminės priemonės gali pakenkti ne tik jų įkvėpus, patekus ant odos ar į akis, bet ir netyčia prarijus. Pavyzdžiui, vaikai randa ir paragauja spalvotų, viliojančiai atrodančių skalbimo ar indaplovėms skirtų kapsulių, kurios labai stipriai veikia virškinamąjį traktą. Prarijus šių kapsulių, gali sutrikti virškinimas, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Net ir nedideli nuryti orkaičių, unitazų, vamzdynų valiklių kiekiai gali sukelti cheminį virškinamojo trakto – stemplės, skrandžio ir žarnyno nudegimą ar nekrozę“, – aiškina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja.
Pirmoji pagalba apsinuodijus
Nors analizuojant apsinuodijimų statistiką 2018–2022 metais Lietuvoje, ir stebimas apsinuodijimų skaičiaus mažėjimas, buitinės chemijos sukelti negalavimai vis dar išlieka viena dažniausių apsinuodijimo pasekmių. Geriausia prevencija, pasak G. Laubner-Sakalauskienės, yra atsakingas elgesys.
„Kaip ir minėjau, laikykite jas sunkiai pasiekiamose vietose, originaliose pakuotėse, naudodami nepamirškite apsauginių priemonių, pavyzdžiui, vienkartinių pirštinių ar akinių. Visgi, jei įtariate apsinuodijimą, nieko nelaukdami kreipkitės profesionalios pagalbos. Visada galite pasikonsultuoti paskambinę į visą parą veikiantį Apsinuodijimų informacijos biurą tel. +370 5 236 20 52, taip pat daugiau informacijos galite rasti adresu www.apsinuodijau.lt“, – prabrėžia gydytoja.
Pasak jos, lygiai taip pat svarbu žinoti ir tai, ko nereikėtų daryti apsinuodijus buitine chemija ar suteikiant pagalbą tokiam asmeniui.
„Apsinuodijusio žmogaus nevimdykite, negirdykite skysčiais ar aktyvuota anglimi. Be to, rekomenduojama turėti apsinuodijimą sukėlusio produkto etiketę, arba jos nuotrauką, kad klinikinės toksikologijos gydytojas žinotų, kokios medžiagos sukėlė negalavimą“, – pataria pašnekovė.
Siūlo rinktis alternatyvas
Renkantis įvairias valymo priemones, toksikologijos gydytojos teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
„Pirmiausiai, vengti tokių gaminių, kurių sudėtyje yra labai daug sudedamųjų dalių, nes taip didėja tikimybė, kad bus toksiškų, žmogaus organizmui žalą keliančių medžiagų. Antras patarimas – nemaišyti valymo medžiagų tarpusavyje, nes tai gali sukelti chemines reakcijas, pavyzdžiui, susidaryti nuodingos dujos. Trečias patarimas – vengti valymo priemonių, kurių sudėtyje yra fluorintų cheminių junginių, amoniako junginių, fosfatų, chloro“, – pavojingiausias priemones vardija G. Laubner-Sakalauskienė.
Tačiau geriausias sprendimas, pasak pašnekovės, pavojingą buitinę chemiją keisti nepavojingomis sveikatai alternatyvomis.
„Geriausiai žinomos alternatyvos – citrinų rūgštis, actas, druska, soda. Tačiau ne visi žmonės nori valyti namus šiomis priemonėmis, todėl galima ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, ekologiškų, mažai ingredientų turinčių priemonių“, – pataria toksikologė.
Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į informaciją produkto etiketėje. Visgi, net jei gamintojas ant savo produkto etiketės rašo, jog gaminys yra ekologiškas ir natūralus, tikrai ne visais atvejais tai yra tiesa, todėl pagrindinis ir patikimiausias indikatorius renkantis vieną ar kitą produktą – nepriklausomų organizacijų ženklinimas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.