Degina viską, kas papuola po ranka
Kaip teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis, atvejų, kuomet gyventojai savo namų krosnyse degina atliekas ar prastos kokybės kurą, netrūksta.
„Tai – didelė problema ir skundų iš gyventojų aplinkosaugininkai sulaukia nuolatos. Dažnu atveju deginamos ne tik atliekos, bet ir nekokybiškas kuras, pavyzdžiui, drėgnos malkos ar akmens anglys. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai didesnės taršos priežastimi tampa net ne prastas kuras ar atliekos, o technologiškai pasenusi arba neprižiūrima šildymo sistema“, – pasakoja P. Žvirblis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, atsainiai į aplinkosaugą bei pačių gyventojų sveikatą žiūrintys gyventojai įsigudrina deginti kone viską, kas buityje jiems nebereikalinga – į šildymo krosnis metamas ne tik popierius ar baldų mediena, bet ir plastikas, plėvelės, produktų pakuotės.
„Gyventojai turėtų suprasti, kad deginant tokias atliekas namuose įrengtose krosnyse ar katiluose, jos pilnai nesudega ir į aplinką išskiria sveikatai kenksmingas chemines medžiagas – sierą, kancerogenus ir kt. Kitas svarbus dalykas – pastato viduje įrengti pasenę šildymo įrenginiai tikrai nėra 100 proc. sandarūs, tad pirmiausia kenksmingos deginamų atliekų išskiriamos medžiagos patenka į patalpų vidų. Žiemos metu, kuomet tiek langai, tiek durys namuose užvertos, cheminių medžiagų koncentratas patalpoje stipriai išauga – namus atliekomis kūrenantys gyventojai tikrąją ta žodžio prasme kvėpuoja cheminėmis medžiagomis“, – sako I. Taraškevičienė.
Specialistai primena, kad net ir šildant namus malkomis, prieš tai jas būtina tinkamai paruošti. Malkos turi būti bent metus laikomos sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose. Drėgnas kuras pakuroje šildo silpniau, jo reikia daugiau, kenkiama pačiai šildymo sistemai. Dėl suprastėjusių degimo sąlygų formuojasi pavojingesni teršalai, pvz., smalkės.
Senesnės technologijos, nepakankamai prižiūrimuose šildymo įrenginiuose deginamos akmens anglys ar durpės išskiria pavojingesnius oro teršalus. Deginant dažnai juntamas nemalonus kvapas, kuris kelia kaimynystėje gyvenančių piliečių nepasitenkinimą.
Buitiniuose šildymo įrenginiuose degant medienos drožlių ar plaušo plokščių ar iš jų gaminamų baldų atliekoms, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms liekanoms, išsiskiria ypatingai pavojingi sveikatai teršalai, kurie labai kenkia kiekvienam, tame tarpe vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus asmenims ir sveikatos problemų turintiems gyventojams. Deginti atliekas ne specialiai joms deginti skirtuose įrenginiuose draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 242 str. už atliekų deginimą fiziniams asmenimis gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Pasekmės – liūdinančios
Numojantiems ranka į sveikatai kylančius pavojus, NVSC atstovė primena: dėl oro taršos didėja išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizika. Ypatingai tarša pavojinga vaikams: jiems gali pasireikšti susilpnėjusi plaučių funkcija, prasidėti kvėpavimo takų infekcijos, paūmėti astma. Netrūksta įrodymų, kad užterštas oras didina ir neurodegeneracinių ligų bei diabeto riziką.
„Įrodyta, kad žmonėms, namuose turintiems seno tipo nesandarų kūrenimo įrenginį, rizika susirgti mirtinomis kraujotakos ligomis bei vėžiu yra didesnė. Pastarieji susirgimai yra ilgalaikė neatsakingo kūrenimo pasekmė, tačiau didelė cheminių medžiagų koncentracija patalpose ar aplinkoje gali turėti ir momentinį poveikį: pastebimą gleivinės sudirgimą, apsunkintą kvėpavimą, lėtinį kosulį, čiaudulį, sergantiems astma didėja priepuolių tikimybė. Visa tai laikui bėgant gali tapti minėtų rimtų ligų ir susirgimų priežastimi“, – aiškina I. Taraškevičienė.
Siekiant šviesti gyventojus apie netinkamo kūrenimo pavojus bei neigiamas pasekmes, kiekvienais metais valstybė vykdo prevencines akcijas, kurių metu aplinkosaugininkai atlieka patikrinimus individualiuose namuose, konsultuoja gyventojus apie galimą žalą deginant atliekas arba eksploatuojant nekokybiškas šildymo sistemas.
„Džiaugiamės, kad nors ir lėtai, aplinkos taršos klausimais gyventojai darosi vis sąmoningesni. Šaunu ir tai, kad gyventojai nelinkę užsimerkti, kuomet mato daromą nusižengimą, jie rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata bei, žinoma, gamta“, – sako Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas.
Gyventojams teikiama parama
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų. Tad oro kokybei gerinti Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. panaikinti mokesčių lengvatas anglims ir visiškai jų atsisakyti šilumos gamybos sektoriuje. Šiais metais priimtoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta, kad iki 2040 m. būtų visiškai atsisakyta iškastinio kuro naudojimo individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Aplinkos ministerija taip pat yra sudariusi galimybes gauti ir ES fondų, ir Klimato kaitos programos paramą senai, taršiai kietuoju kuru kūrenamai šildymo įrangai pakeisti naujos kartos granuliniais kietojo biokuro katilais ar šilumos siurbliais. Ši parama teikiama ne vienerius metus, ja gali pasinaudoti bet kurioje šalies vietoje gyvenantis žmogus.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_89073083