Daugybę metų buvo diskutuojama dėl indaplovės naudos namų ūkiuose, tačiau ilgametė praktika bei atlikti tyrimai parodė, jog tai kur kas efektyvesnis būdas, nei plovimas rankomis. Tokiu būdu sutaupoma ne tik laiko, vandens, bet ir plovimo metu į aplinką patenka mažiau cheminių medžiagų. Tačiau vis dar kyla klausimas: ar po plovimo nelieka cheminių medžiagų ant mūsų indų?
Rezultatas priklauso nuo indaplovės švaros
„Naudojant indaplovę, labai dažnai padaroma viena esminė klaida – pamirštama prižiūrėti ją pačią. Tam, kad plovimo metu nuo indų būtų pašalinami ne tik nešvarumai, bet ir naudojamų chemijos priemonių likučiai, pati indaplovė bei jos filtras visada turi būti švarus. Reguliariai ir tinkamai neprižiūrint indaplovės, ilgainiui užsiteršia gumos, purkštukai ir kiti vidiniai mechanizmai, atsiranda užkalkėjimas, o galiausiai ir grybelio bei pelėsio sukeliamas nemalonus kvapas“, – sako „Electrolux“ grupės mokymų vadovas Ignas Bernotas.
Dažniausiai visi nešvarumai, taip pat ir buitinės chemijos likučiai, susikaupia tarpuose bei mažiau pastebimose vietose, o dalis jų plika akimi net ir nematomi. Dėl to tinkamai įvertinti indaplovės švarą gali būti sunku.
Naujos kartos indaplovės, turinčios sąsają su išmaniuoju prietaisu, pačios informuoja, kada laikas jas valyti, papildyti druska arba skalavimo skysčiu bei kaip ir kada plauti filtrus, purkštukus. Jei indaplovėje šių funkcijų nėra, ją valyti patartina kas 30 veikimo ciklų, o tam skirtų priemonių galima įsigyti bet kuriame prekybos centre.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir durelių apvadų, gumų, įvairių tarpelių. Kruopščiam jų išvalymui puikiai tiks mažas šepetukas, o kalkių pašalinimui iš purkštukų skylučių – dantų krapštukas. Visą valymo procesą rekomenduojama užbaigti išplaunant filtrą po tekančia vandens srove.
Plaunant indus švarioje indaplovėje, pasiekiamas kur kas geresnis rezultatas ir yra mažesnė tikimybė, kad ant jų liks maisto ar valymo priemonių likučių.
Nešvarumus padeda pašalinti ir papildomos funkcijos
Kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad įsisenėjusius nešvarumus ir plovimo metu naudojamą chemiją galima pašalinti padidinus vandens temperatūrą indaplovėje. Tačiau ši nuostata klaidinga. Plaunant indus aukštesnėje temperatūroje nei rekomenduojama, tik padidėja rizika sugadinti virtuvės reikmenis, o rezultatas iš esmės lieka toks pats.
Pasak I. Bernoto, indaplovėje išplautų indų švara priklauso nuo to, kokius technologinius sprendimus gamintojas yra įdiegęs. Pavyzdžiui, kai kurios indaplovės turi papildomą „ExtraHygiene“ funkciją, kuri ne tik plauna, bet ir dezinfekuoja. Pasirinkus šią programą, skalavimo ir dezinfekavimo ciklo metu indaplovėje temperatūra pasiekia 69 °C, kuri išlaikoma apie 10 minučių. Ši funkcija užtikrina, kad būtų sunaikinama daugiau nei 99 proc. bakterijų, virusų, taip pat ir valymo priemonių likučių.
Net ir turėdami indaploves su išmaniosiomis technologijomis, prieš plaudami indus privalote juos tinkamai sudėti. Ant netvarkingai suguldytų ar pernelyg arti vienas kito esančių indų po plovimo gali likti tiek maisto dalelių, tiek ir valymo priemonių likučių.
Ne mažiau svarbu ir tai, kokios buitinės chemijos priemonės naudojamos
Parduotuvių lentynose siūlomas itin didelis indaplovėms skirtų produktų asortimentas, todėl išsirinkti tinkamiausius gali būti ne taip paprasta. Jei svarbus ne tik plovimo rezultatas, bet ir naudojamų produktų poveikis sveikatai, vertėtų rinktis sertifikuotas ekologiškas plovimo priemones. Jų sudėtyje įprastai nėra dažiklių, parabenų, fosfatų, glikolio eterių, ftalatų ir izotiazolinonų bei kitų cheminių medžiagų, kurios sąlyčio metu arba patekusios į žmogaus organizmą gali paveikti sveikatą.
Ekologiškos indaplovių priemonės taip pat mažiau teršia aplinką. Per nuotekų valymo įrenginius į dirvožemį, paviršinius vandens telkinius ar gruntinį vandenį patekę ekologiškų plovimo priemonių likučiai nepadarys tokios didelės žalos, kaip plovimo metu naudojama agresyvi chemija.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.