Į maisto atliekų konteinerius – visos vakarienės gaminimo atliekos
Europos Sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus ir Nacionalinių programų valdymo departamento aplinkosaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu Lietuvoje konteinerių aikštelėse eksploatuojama 817 maisto ir žaliųjų atliekų konteinerių, ateityje jų planuojama įsigyti dar daugiau.
Alytaus regionas – pirmasis Lietuvoje, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams privalomas nuo 2018 metų. Kaip šiandien rodo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) patirtis, individualių namų gyventojai maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoja žymiai geriau nei daugiabučių, tačiau edukacijos, kaip prie aplinkos taršos mažinimo gali prisidėti kiekvienas pilietis, dar reikia.
„Pastebime, kad pradėję rūšiuoti maisto atliekas, žmonės tą ir daro, nesiliauja, tačiau tam, kad pradėtų, reikia nueiti nemenką įtikinėjimo, švietimo ir kontrolės kelią, aiškinant, kad į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ne tik tai, kas nesuvalgyta, bet visas atliekas, kurios susidaro virtuvėje, ruošiant maistą – ir popierinius rankšluosčius, popierines servetėles, riebalais ir kitais produktais suteptą popierių, kavos bei arbatos tirščius, kambarinius augalus ir, žinoma, maisto produktų liekanas“, – vardija Aldona Jankauskienė, ARATC komunikacijos vadovė.
Pirmiausia aprūpino individualių namų gyventojus
Prieš pradedant atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą 2018 metų rudenį, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) aptarnaujamų savivaldybių gyventojams buvo išdalinti šių atliekų surinkimui skirti komplektai: lauke pastatomas 120 litrų talpos konteineris, specialus kibiras maisto atliekoms virtuvėje rinkti ir talpa panaudotam aliejui bei riebalams supilti.
Tokiais komplektais Alytaus regione pirmiausia buvo aprūpinti miestų ir miestelių individualių namų gyventojai, o po metų maisto atliekų konteineriai pradėti įrenginėti ir prie daugiabučių namų esančiose pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelėse.
„Šiandien atskiras maisto atliekų surinkimas vykdomas visose septyniose savivaldybėse, kuriose už atliekų tvarkymą yra atsakingas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Šiuo metu regiono individualių namų gyventojams yra išdalinta apie 10 tūkst. konteinerių maisto ir virtuvės atliekoms. Bet tai dar ne pabaiga – jau nupirkta ir artimiausiu metu bus išdalinta dar apie pusantro tūkstančių konteinerių individualių namų gyventojams. Prie daugiabučių namų esančiose konteinerių aikštelėse įrengta daugiau kaip 300 konteinerių maisto atliekoms“, – sako A. Jankauskienė.
Praėjusiais metais, skaičiuoja ji, iš regiono gyventojų surinktos 2587 tonos maisto atliekų – virš 1000 tonų daugiau nei 2020 metais. Per aštuonis šių metų mėnesius surinkta daugiau kaip 1700 tonų maisto ir virtuvės atliekų – 105 tonomis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Akivaizdu, kad metinis jų kiekis šiemet viršys pernykštį, nes rudens mėnesiais maisto atliekų kiekiai visada išauga“, – pastebi ARATC komunikacijos vadovė.
Atliekas paverčia energija
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos apdorojamos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro biologinio apdorojimo įrenginiuose. Vienuose moderniausių Europoje įrenginių per metus sutvarkoma daugiau kaip 20 tūkst. tonų maisto atliekų, iš kurių gaminamos biodujos ir elektra, o galutinis produktas – aukštos kokybės kompostas, skirtas dirvožemiui pagerinti.
Per metus ARATC pagamina apie 3 mln. kWh elektros energijos – dvigubai daugiau nei reikia visiems įmonės padaliniams, įrenginiams ir technikai.
„Perdirbdami maisto, virtuvės ir kitas biologiškai skaidžias atliekas, patys pilnai apsirūpiname mums reikalinga elektros energija ir daugiau kaip pusę jos parduodame į rinką. Šiuo metu, kai energijos išteklių ir jų kainos klausimas yra itin opus, atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas bei strategiškai apgalvotas ir politiškai palaimintas jų panaudojimas yra būtinybė“, – sako Algirdas Reipas, ARATC direktorius.
Jis pabrėžia, kad šiandien atliekas reikia vertinti ne kaip išmetamus daiktus, o kaip energetinius išteklius – tinkamai panaudojant Lietuvoje susidarančias atliekas, jų užtektų 40 proc. šalies energetinio poreikio patenkinti.
Sprendimai aplinkos švarai – nuo Marijampolės iki Biržų
Daiva Skrupskelienė, „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė sako, kad bendrovė žaliųjų atliekų surinkimo paslaugą pirmiausiai pasiūlė Vilniaus gyventojams.
„Natūralu, kad ir namų ūkių, besinaudojančių šiomis paslaugomis, Vilniuje daugiausia, o per pastaruosius trejus metus jų kiekis išaugo dvigubai ir siekia daugiau kaip 2000 vartotojų. Surenkamas žaliųjų atliekų kiekis taip pat nuosekliai didėja – dar nesibaigus sezonui, šiemet žaliųjų atliekų surinkome beveik 10 proc. daugiau nei pernai“, – skaičiuoja D. Skrupskelienė.
Pasak jos, labai svarbu gyventojams sudaryti kuo patogesnes sąlygas atsikratyti žaliosiomis atliekomis – tuomet daugėja ir tai darančių. Didėjantys surenkamų žaliųjų atliekų kiekiai skaičiuojami ir kitose savivaldybėse, kuriose gyventojai turi galimybę naudotis žaliųjų atliekų konteineriais. Pavyzdžiui, Šiauliuose, Šilalėje jais gyventojus aprūpino pačios savivaldybės.
„Remiantis Vilniaus patirtimi, žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą pasiūlėme Marijampolės, Vilkaviškio, Mažeikių ir Biržų namų ūkiams. Dažniausiai šia paslauga naudojasi individualių valdų savininkai, kurių namų sklypai yra maži ir ne visi savininkai nori kiemuose laikyti komposto dėžę, nors ir prikaupia gana daug žaliųjų atliekų, tokių kaip medžių lapai, krūmokšnių šakos ar nupjauta žolė“, – sako „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė.
Neatsakingas elgesys žalingas ir žmogui, ir aplinkai
Daugiau nei penkerius metus su žaliosiomis atliekomis dirbančios „Ecoservice“ atstovė teigia pastebinti, kad žaliosios atliekos rūšiuojamos atsakingiau nei pakuotės – individualių namų sektoriuje kiekvienas atsakingas už savo konteinerio turinį, tad ir rūšiuoja pavyzdingiau.
Dažniau, pasak jos, pasitaiko atvirkščias variantas, kai į buitinių ar pakuočių atliekų konteinerius metamos žaliosios atliekos.
„Gyventojai, kurie žaliąsias atliekas meta į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius, pirmiausia kenkia sau ir aplinkai, taip pat apsunkina darbą atliekų tvarkytojams. Išmestos į buitinių ar pakuočių atliekų konteinerį, žaliosios atliekos ima pūti, skleidžia nemalonius kvapus, sudaro sąlygas daugintis parazitams. Pūdamos žaliosios atliekos užteršia konteineryje esančias perdirbimui tinkamas pakuotes ir jos tampa netinkamos perdirbimui. Dar viena žala – žaliosios atliekos greičiau perpildo konteinerius, dėl to dažniausiai kitos atliekos pradedamos krauti šalia“, – neatsakingo elgesio žalą žmogui ir aplinkai vardija D. Skrupskelienė.
Taisyklingai rūšiuojant žaliąsias atliekas, pastebi „Ecoservice“ atstovė, jos virsta naudingu kompostu ir dirvožemį praturtinančiomis natūralios trąšomis, o tai – viena svarbiausių aplinkos tausojimo sąlygų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.