Neguodžia ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – nuo aplinkos oro taršos kasmet įvyksta milijonai ankstyvųjų mirčių.
Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė perspėja: kol aplinką teršime išmetamosiomis dujomis, tol didės ne tik klimato kaitos problema, bet ir sveikatos sutrikimų skaičius.
– Teigiate, kad tai – išties opi problema. Kaip konkrečiau tai gali atsiliepti aplinkai ir žmonėms ateityje?
–Automobilių išmetamosiose dujose yra įvairių kenksmingų medžiagų: anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių. PSO nustačiusi, kad tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis didina mirtingumą ir trumpina gyvenimo trukmę. Ši tarptautinė organizacija daro prielaidą, kad iki 2050 m. su oro tarša susijęs ankstyvas mirtingumas gali padvigubėti, o oro tarša laikoma didžiausia aplinkos grėsme sveikatai, su kuria susiduria pasaulis.
– Kokias ligas gali sukelti oro tarša?
– Išties, begalę negalavimų ir itin rimtų ligų. Pirmiausia, širdies ir kraujagyslių ligas, kvėpavimo takų susirgimus. Taip pat pastebėtas ryšys tarp padidėjusios taršos ir onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, plaučių vėžio. Oro tarša kenkia ir nervų sistemai, sukelia pažinimo funkcijų, atminties sutrikimus. Nėščiosios susiduria su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika, aplinkos tarša netgi gali įtakoti apsigimimų tikimybę.
Kenksmingas ir transporto priemonių keliamas triukšmas, ypatingai, jeigu gyvenama arti judrių gatvių, automagistralių. Triukšmas gali sukelti stresą, miego sutrikimus, trikdyti koncentraciją ir kelti nuovargį.
– Ligų sąrašas – išties ilgas. Ką galima padaryti šiandien, kad jaustume mažesnes pasekmes aplinkai ir sveikatai rytoj?
– Psichologų teigimu, geriausias būdas auklėti ir bandyti pakeisti įpročius yra pozityvus skatinimas. Pati asmeniškai pastebiu, kad to apraiškų, dėka valstybinių institucijų ir sąmoningų žmonių veiksmų, mūsų šalyje vis daugiau.
Paradoksalu, kad šiandien padaryti galime daug, tačiau tas pokytis turi prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų. Palikime automobilių raktelius namuose, o jeigu visgi kelionė automobiliu neišvengiama – nevažiuokime po vieną penkiaviečiame automobilyje, pavežkime kartu kaimynus, draugus. Dažniau naudokimės viešuoju transportu – jis draugiškesnis aplinkai, nes vienu metu perveža kone pusšimtį žmonių. Dar naudingiau aplinkai ir sveikatai būtų, jei daugiau vaikščiotume ar naudotumėmės dviračiu – Lietuvoje aktyviai vystomi modernūs pėsčiųjų ir dviračių takai.
– Kartais transporto priemonių keliamos taršos išvengti neįmanoma, pavyzdžiui, gyvenant šalia intensyvaus eismo kelių. Ar vienintelė išeitis tokiam žmogui – išsikraustyti?
– Vengti būti lauke ir atverti namų langus esant aukštam oro užterštumo lygiui rekomenduojama visiems – gyventojai apie tai paprastai perspėjami pranešimais mobiliuosiuose telefonuose. Oro kokybę ir užterštumo lygį visuose Lietuvos miestuose taip pat galima pasitikrinti Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.
Tačiau net ir tada, kai oro kokybės prognozės yra geros, transporto priemonės judriuose greitkeliuose gali sukelti aukštą taršos lygį iki 500 m atstumu. Tad arti magistralinių kelių gyvenantiems žmonėms pravartu namuose dažniau valyti dulkes, o kiemą apsodinti medžiais. Gyvenamojo namo sienas galima dažyti fotokatalizatorių (titano dioksido) sudėtyje turinčiais dažais – jie gali padėti skaidyti atmosferos oro teršalus, pavyzdžiui, azoto oksidus ir paviršinius teršalus.
– Prieš kurį laiką aštriausios kritikos strėlės strigdavo į dyzelinu varomas transporto priemones. Ar šiandien turime taršesnį kurą, nei dyzelinas?
– Paradoksas, kad kažkada dyzelinės transporto priemonės buvo netgi laikomos aplinkai palankesniu pasirinkimu, nei varomos benzinu. Tačiau jau kurį laiką toks požiūris iš esmės pakitęs. Kita vertus, viskas priklauso nuo daugelių parametrų: juk galima matuoti ne tik išmetamą anglies dioksidą, bet ir azoto junginius, kietąsias daleles. Manau, kad reikėtų kelti klausimą, ne dyzelinas ar benzinas, o koks pasirinkimas ilgainiui būtų naudingas man ir aplinkai, nes oro taršą ir triukšmą didina visos įprastiniu kuru varomos transporto priemonės.
Pastebiu, kad daugelis aplinkai ir žmogaus sveikatai palankių procesų jau vyksta. Tiesa, reikšmingam pokyčiui reikia švietimo, kantrybės, laiko ir sąlygų, kad mažiau tarši transporto priemonė vienareikšmiškai nukonkuruotų tas, dėl kurių paskui tenka gydytis ligas.
– Ačiū už pokalbį.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.