Ką kiekvienam šiandien būtina žinoti apie naujos ir senos statybos NT, pasakoja ekspertai.
Pastatuose dar gali būti likę asbesto
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, dažniausiai neigiama senos statybos pastatų įtaka žmogaus sveikatai pasireiškia per jame naudotas statybines medžiagas.
„Dabar NT statyba yra griežtai kontroliuojama įstatymais, tačiau praeityje šie reikalavimai buvo ženkliai mažesni – leista plačiai naudoti šiandien jau uždraustas statybines medžiagas. Pavyzdžiui, kažkada vamzdžiams apšildyti ir elektros lizdams sandarinti buvo naudojamas asbestas, – yra tikimybė, kad itin senuose pastatuose jo dar likę. Ta pati situacija su namų stogais: šiferio gamybai buvo naudojamas tas pats asbestas“, – sako I. Taraškevičienė.
Kol asbestas nėra judinamas ir jis nedulka, pasak specialistės, didelės grėsmės jis nekelia, tačiau imantis remonto darbų, pjaustant, gręžiant ar kitaip judinant asbestą, jo dulkės kelia realų pavojų žmogaus sveikatai: įkvėpus smulkių pluošto dalelių, jos ilgainiui gali sukelti asbestozę, mezoteliomą ar kitų formų kvėpavimo takų sistemos vėžį.
Apsinuodijimas švinu ypač pavojingas vaikams
Pastato nusidėvėjimas – dar viena priežastis, dėl kurios gyvenant ar dirbant senos statybos pastatuose gali kilti sveikatos problemų.
„Tai labiausiai yra susiję su šilumos praradimu. Nesandarūs langai, durys, sienos, stogas natūraliai praleidžia šaltį ir drėgmę. Dėl to prastėja gyvenimo sąlygos, dažniau sergama peršalimo ligomis, atsiranda terpė pelėsiams. Pelėsiai į aplinką išskiria nuodingas ir sveikatai pavojingas medžiagas, sukelia įvairias alergijas, migreną, plaučių ligas, stomatitą“, – nesandarių pastatų keliamas grėsmes sveikatai vardija I. Taraškevičienė.
Pasak jos, rizikingas ir vamzdyno nusidėvėjimas. Viena pavojingiausių itin senų pastatų vamzdžiuose aptinkamų medžiagų – švinas.
„Prakiurę seni vamzdžiai jau ir taip pridaro problemų: pradeda pelyti sienos ir lubos. Tačiau dar didesnė problema yra švino, senais laikais naudoto vamzdžių gamybai, sveikatai keliamas pavojus. Kad tokių namų Lietuvoje yra, informacijos neturime, tačiau galima daryti prielaidą, kad, pavyzdžiui, senamiesčiuose, kur pastatai skaičiuoja ne vieną šimtmetį, rizika yra reali“, – teigia NVSC atstovė.
Jei senuose vamzdžiuose yra švino junginių, šie į žmogaus organizmą gali patekti per geriamąjį vandenį bei pakenkti nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitoms organizmo sistemoms. Apsinuodijus švinu, perspėja I. Taraškevičienė, atsiranda odos, gleivinės, dantenų opos, gali būti pažeistos nervų sistemos funkcijos, suaugusiems švinas dažnai sukelia lėtinius inkstų pažeidimus. Apsinuodijimas švinu ypač pavojingas vaikams, nes jų organizmas tirpius švino junginius sugeria geriau nei suaugusiųjų – tai gali sutrikdyti besiformuojančias vaikų pažinimo funkcijas.
Svarbu tinkamai prižiūrėti
Griežtai teigti, kad kiekvienas senas pastatas yra pavojingas sveikatai, pasak specialistės, nėra visiškai teisinga.
„Gerai prižiūrėtas namas tikrai nebus kažkuo blogas, tačiau viskas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo, rūpinimosi savo sveikata ir aplinka, kurioje jie gyvena. Šiais laikais senos statybos namai yra renovuojami, patys žmonės kolektyviškai atnaujina savo namus, keičia senas medžiagas, prietaisus, taip prisidėdami ne tik prie savo sveikatos, bet ir prie visos aplinkos, kurioje gyvens ir mūsų ateities kartos, gerovės“, – sako NVSC atstovė.
Kaip teigia inovatyvius NT projektus vystančios bendrovės direktorius Tomas Nikitinas, prieš perkant ar nuomojantis senos statybos būstą ir norint būti tikriems dėl sveikatos, pravartu pasidomėti, kokios medžiagos buvo naudojamos statyboms.
„Dažniausiai informaciją apie pastatytą NT galima rasti Kadastrinių matavimų bylose. Jose pateikiami esamo pastato brėžiniai, informacija apie pamatų, sienų, perdangų tipus, apdailos medžiagas, statybos pradžios, pabaigos metus, ar buvo atlikta rekonstrukcija, remontas. Taip pat galima matyti jų pradžios ir pabaigos metus. Dalis informacijos pateikiama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, tad informacijos apstu, tereikia skirti šiek tiek laiko paieškoms“, – sako T. Nikitinas.
Nauji pastatai – tvarumo ir saugumo garantas
Šiandien naujos statybos pastatai toli gražu neprimena prieš 50 ir daugiau metų statytų namų, sako NT vystytojas. Tam, kad šie užtikrintų ne tik aukštą gyvenimo kokybę, bet ir pasižymėtų aplinkai draugiškais sprendimais, statybų procese laikomasi labai griežtų reikalavimų.
„Pagrindiniai reikalavimai pastatų statybai yra apibrėžiami Statybos techniniame reglamente, Statybos įstatyme. Modernios techninės ir technologinės galimybės, medžiagų pasirinkimo gausa sukūrė sąlygas kurti ir laisvai, ir saugiai. Architektas turi atsakingą užduotį: atitikti ir užsakovo poreikius, ir užtikrinti aplinkai palankius sprendimus, pastato funkcionalumą, statybos techninius reglamentus. Svarbiausia – veikti nepažeidžiant aplinkinių interesų. Pavyzdžiui, prastai apgalvota pastato orientacija neužtikrins gero apšvietimo – tai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei žmogaus sveikatai“, – pasakoja T. Nikitinas.
Aukštas energetinis efektyvumas – dar viena šiuolaikinio pastato savybė, be kurios, aiškina NT ekspertas, neapsieina nei vienas projektuojamas objektas.
„Efektyvaus energinio vartojimo tikslas – sumažinti energijos naudojimą, tausoti aplinką. Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodoma pastato energinė klasė, privalomas beveik visiems naujai statomiems pastatams – jis leidžia žinoti, kiek energijos per metus sunaudos statinys. Kuo energinė klasė aukštesnė, tuo pastatas ekonomiškesnis, taigi, mažesnės jo išlaikymo išlaidos, jis draugiškesnis aplinkai“, – skaičiuoja T. Nikitinas.
Aplinkai draugiškų pastatų pageidauja ir pirkėjai
Inovatyvius NT projektus vystančios bendrovės direktorius teigia pastebintis, kad naujiems pastatams keliamus reikalavimus diktuoja ne tik įstatyminė bazė – NT pirkėjai taip pat suinteresuoti gyventi saugiai ir tvariai, tai jiems naudinga ir finansiškai.
„Ši tendencija darosi vis ryškesnė: tvarius sprendimus žmonės daro ne tik rūšiuodami atliekas ar mažindami perteklinį vartojimą, jie taip pat nori gyventi aplinkai draugiškuose pastatuose. Šis reikalavimas pagrįstas ir ekonomiškai – tvarus pastatas ilgiau nepraras savo vertės. Tad gyvenamuosiuose namuose projektuojamas geoterminis šildymas, įrengiami saulės kolektoriai, o ateities gyvenamuosiuose namuose apskritai vyraus natūralios medžiagos, ypač mediena“, – sako T. Nikitinas.
Geriausias tvaraus NT pavyzdys, sako T. Nikitinas, yra „žalieji“ pastatai. Jų populiarumas ryškus visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva – pastatų tvarumas yra svarbus NT rinkos rodiklis mūsų šalyje. Geriausiai išvystytais tvarumo sprendimais šiuo metu pasižymi administraciniai pastatai.
„Tai yra energetiškai efektyvūs pastatai, kuriantys sveiką aplinką, racionaliai vartojantys gamtos išteklius. Projektuojant „žaliuosius“ pastatus, svarbus kiekvienas žingsnis: nuo sklypo pasirinkimo iki elektros lemputės uždegimo. „Žaliųjų“ pastatų tikslas – daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, tad jie statomi iš ekologiškų medžiagų, o eksploatacijai yra naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių“, – apie aplinką tausojančių pastatų svarbą kalba T. Nikitinas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.