Kiekvieno iš mūsų spintoje būtų galima rasti drabužių, avalynės ar aksesuarų, kurių nenešiojame, bet ir išmesti gaila. Vieni daiktai galbūt jau šiek tiek pabodę, kiti turi mažų trūkumų, o kažkuriuos saugome tik dėl to, nes jie vis dar nauji. Kaip rodo praktika, drabužiai ir avalynė, kurių per metus nė karto nedėvėjome, taip ir lieka gulėti spintoje.
Mados specialistai ir stilistai pataria pradėti nuo turimų daiktų revizijos. Surūšiavę juos, matysite ko iš tiesų jums reikia, o ko be gailesčio galite atsisakyti. Nebepatinkančius ir per mažus rūbus padovanokite arba parduokite, o itin mėgstamus, kurių nenešiojate tik dėl to, kad jie turi trūkumų, padėkite atskirai. Būtent šie daiktai, neįdedant didelių pastangų, gali vėl sugrįžti į jūsų spintą kaip nauji meno kūriniai.
Avalynę galima ne tik taisyti, bet ir visiškai perdaryti
„Sugrįžtančią tendenciją ne pirkti, o atnaujinti turimą galanteriją pastebėjome dar 2017 metais, kai kūrėme tinklaraštį apie avalynę. Publikavę kelis straipsnius apie jos restauravimo galimybes ir sulaukę užklausų, ar galėtume tai padaryti, pamatėme, kad toks poreikis vėl atsiranda.
Taip gimė mūsų veikla, o 2018 metais atidarėme ir pačią avalynės bei galanterijos restauravimo studiją, kurioje šiandien atliekame ne tik visus atnaujinimo darbus, bet taip pat ir dekoruojame daiktus, piešiame ant odos“, – pasakoja studijos vadovas Laimis Lomonosovas.
Ne mesti, o restauruoti avalynę, žmonės pasirenka dėl įvairių priežasčių. Jei defektai nedideli, toks sprendimas tiesiog racionalus – sutvarkyti daiktą bus pigiau, nei pirkti naują. Kapitalinis restauravimas aktualus tuomet, kai avalynė brangi arba kažko panašaus nebėra galimybės įsigyti. Pasak L. Lomonosovo, kapitaliniam atnaujinimui žmonės atneša ir nebrangius, bet labai pamėgtus ar patogius batus.
Tai, kad ši paslauga nebėra nišinė ir tampa aktuali vis didesnei visuomenės daliai, galima teigti ir vertinant pokyčius rinkoje. Mažos avalynės taisyklos atsinaujina ir plečiasi, o didžiosios prie teikiamų paslaugų pasiūlo vis naujų.
Originalių daiktų ieško ne parduotuvėse – juos kuria patys
Tos pačios daiktų atnaujinimo tendencijos pastebimos ir kai kalbame apie drabužius, tik čia galimybių saviraiškai gerokai daugiau.
„Jei turi noro ir įgūdžių, originaliai atnaujinti patinkančius drabužius nesunku ir pačiam, o gerų idėjų, kaip tai padaryti, galima rasti socialiniuose tinkluose, „Youtube“ platformoje“, – sako žinomas vaizdo tinklaraštininkas Andrius Talžūnas, kuris savo spintoje turi ne vieną dekoruotą ir restauruotą daiktą.
Drabužių perdarymas ir stilizavimas itin populiarus tarp jaunų žmonių. Vieni atnaujina spintoje turimus, bet nenešiojamus ar pabodusius daiktus, kiti kažką įdomaus įsigyja dėvėtų rūbų parduotuvėse ir stilizuoja.
Toks sprendimas nebūtinai susijęs su noru sutaupyti. Pasak A. Talžūno, visų pirma tai saviraiškos būdas ir galimybė turėti kažką išskirtinio: „Aš pats kartais užsuku į dėvėtų rūbų parduotuves, nes ten galiu rasti kokybiškų ir originalių daiktų. Jei kažką vertingo pavyko įsigyti ir už gerą kainą, tai tik dar vienas pliusas.“
Pastebėjimui, kad daiktų stilizavimas yra aktualesnis išskirtinumo ieškantiems žmonėms, pritaria ir L. Lomonosovas:
„Mes turime piešimo ant avalynės ir odos paslaugą. Ji gerokai paklausesnė tarp aukštesnes pajamas turinčių žmonių, kurie ieško kažko originalaus sau. Tačiau dažniau tai būna dovana artimam žmogui; paprastai klientai renkasi užfiksuoti tam tikrus reikšmingus gyvenimo akcentus.“
Didėjant vartotojų sąmoningumui, kokybė tampa prioritetu
Abu pašnekovai pastebi ir tai, jog keičiasi žmonių požiūris į vartojimą, o drauge didėja ir sąmoningumas. Anksčiau norėjome turėti visko kuo daugiau, o štai dabar svarbesnė tampa daikto kokybė. Net jei ir daiktas yra dėvėtas, bet geros kokybės, jis gali atrodyti geriau nei naujas, o pasitelkus kūrybiškumą – jis taps ir unikalus.
L. Lomonosovas sako, kad daikto kokybė svarbi ir restauravimui: „Net ir naudodami tas pačias priemones ir būdus, geresnių rezultatų pasieksime atnaujindami daiktus, kurie yra pagaminti iš kokybiškų medžiagų.“
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.