Vystyklai XXI amžiuje? Žaislai ir vežimėliai iš antrų rankų? Vis daugiau tėvų renkasi aplinkai mažiau taršius sprendimus: dalijasi ir keičiasi jau nebereikalingais, tačiau dar geros kokybės daiktais, naudoja daugkartines sauskelnes vietoje vienkartinių.
12 vystyklų pakanka užauginti kelioms kartoms
Vystyklai XXI amžiuje vertinami nevienodai: vieniems tai atrodo grįžimas į viduramžius, kitiems – galimybė auginti atžalas pagal natūralios higienos principus, kuo mažiau kenkiant aplinkai, kartu jie yra ir finansus taupantis pasirinkimas, o žvelgiant iš medicininės perspektyvos, daugkartinės sauskelnės gali būti išeitis odos problemų turintiems kūdikiams.
Šiuolaikinė vystyklystė, pasak akušerės Agnės Škudienės, visiškai skiriasi nuo anksčiau naudotų merliukų ir palučių – dabar dauguma tėvų renkasi medžiagines daugkartines sauskelnes, išvaizda itin panašias į vienkartines, o vystyklų šiais laikais niekas nebeskalbia rankomis.
„Nauda pirmiausiai yra ekologine prasme – vienkartinės sauskelnės aplinkoje ỹra labai ilgai. Sakoma, kad net mūsų anūkai aplinkoje dar ras pirmąsias jų senelių suterštas sauskeles, lygiai taip pat, kaip ir vienkartinius moterų higieninius paketus. Tuo tarpu daugkartinių sauskelnių turinys yra išplaunamas ir nuteka su bendra kanalizacija“, – sako A. Škudienė.
Akušerė girdi teigiančių, kad ekologinę daugkartinių sauskelnių naudą panaikina didelis vandens sunaudojimas skalbimui, pačių skalbiklių naudojimas ir pan., tačiau skalbiklius galima (ir rekomenduojama) rinktis natūralios kilmės, o vandens ir chemikalų kiekiai pramonėje gaminant vienkartines sauskelnes yra nepalyginamai didesni ir aplinkai kur kas žalingesni.
A. Škudienė skaičiuoja ir finansinį vystyklų pranašumą: su vienu vystyklų rinkiniu užauga kelios kartos, taip pat galima pasinaudoti gana aktyvia naudotų vystyklų rinka.
„Pinigine prasme auginant vieną vaiką ir investuojant į naujų daugkartinių sauskelnių rinkinį, išleidžiama pinigų suma yra panaši, kaip ir perkant vienkartines, tačiau šiuos vystyklus vėliau galima parduoti. Nusprendus naudoti daugkartines sauskelnes, jų reikia turėti apie 12-15, o neturint galimybės greitai išdžiovinti, prireiks iki 20. Didžiausia finansinė nauda pasijunta tada, kai šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas, nes medžiaginėmis sauskelnėmis galima užauginti 2-3 vaikus“, – pasakoja gydytoja.
Nakčiai ar ilgesnėms kelionėms, jeigu nėra galimybės naudoti daugkartinių sauskelnių, ji pataria rinktis ekologiškas, aplinkoje biologiškai suyrančias vienkartines sauskelnes.
Tvarumas – pasiturintiems puikiai pažįstama sąvoka
Tvarumas sąlygoja pasiturimumą, ir atvirkščiai – neretai netvari gyvensena lemia nepasiturimumą, įsitikinusi Regina Janutėnienė, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovė.
Ji skaičiuoja, kad Vilniaus regione šiuo metu įrengta 18 dalijimosi daiktais stotelių „DĖK’ui“, kuriose gyventojams palikti ir pasiimti daiktus yra nesudėtinga, patogu ir nieko nekainuoja. Per praėjusius metus iš stotelių į naujus namus iškeliavo daugiau kaip 22 tūkstančiai įvairiausių daiktų, neskaičiuojant žaislų, knygų, indų, galanterijos ir kitų smulkmenų.
„Informaciją apie daiktus su nuotraukomis, stotelių darbo laiką, jų adresus galima rasti interneto svetainėje www.stoteledekui.lt – čia pat gyventojai gali rezervuoti jiems patikusius daiktus. Nors stotelių tinklas įrengtas tik Vilniaus regione, apie jas teiraujasi ir jose apsilanko gyventojai iš įvairiausių šalies kampelių, o pats tinklas tapo pilotiniu pavyzdžiu steigiant analogiškus stotelių tinklus kituose regionuose. Svarbu, kad stotelės veikia didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tad užkardomas ir potencialių atliekų atsiradimas, gyvename švaresnėje aplinkoje“, – dalijimosi daiktais stotelių naudas vardija R. Janutėnienė.
Įvairiausių vaikiškų žaislų, dėlionių, paspirtukų ir drabužėlių, pasak VAATC projektų vadovės, stotelėse „DĖK’ui“ gausu nuo pat jų veiklos pradžios. Ji džiaugiasi, kad vis dažniau daiktus iš stotelių pasiimantys žmonės kartu dalijimuisi atneša ir savo vaikų išaugtų žaislų, automobilinių kėdučių, vežimėlių ir net baldų.
„Tik norėti gyventi tvariau nepakanka, svarbu tą rodyti savo asmeniniu pavyzdžiu. Stotelių „DĖK’ui“ durys atviros visiems ir labai džiugu, kad kiekvieną dieną žinančių apie jas skaičius nenumaldomai auga. Čia dalijamasi naudoti dar puikiai tinkančiais daiktais, o žmonių dosnumas rodo ne tik rūpestį kitais, bet ir mus supančia aplinka“, – sako R. Janutėnienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.