Šlovindami greitosios mados sukurtus produktus, pasak Reginos Burbienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Produktų vertinimo skyriaus patarėjos, tampame „naujienų“ vartotojais, net nesusimąstydami apie tikrąją jų vertę, įskaitant taršios gamybos kaštus.
„Manau, kad šiandien jau esame priversti suprasti, kad toks gyvensenos modelis „imk → pasinaudok → išmesk“ yra ne tik labai brangus, bet ir kenksmingas aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir visai mūsų planetai. Jo neatsisakius pažeisime ne tik savo, bet ir ateities kartų galimybes gyventi tenkinant bent jau minimalius savo poreikius“, – apie neapdairaus ir aplinkai žalingo vartojimo problemą pasakoja R. Burbienė.
Tačiau, pastebi ji, net norėdami grožiu ir higiena pasirūpinti tvariai, kartais užkimbame ant kito – „žaliųjų pažadų“ – kabliuko.
Tvarumas – ne išskirtinumas, o norma
Siekiant pradėti racionaliai naudoti išteklius ir atgauti žmogaus santykio su aplinka pusiausvyrą, pasak R. Burbienės, Europos Komisijos (EK) iniciatyva parengti strateginiai dokumentai, numatantys Europoje sukurti tokią pramonės vystymo ir vartotojų elgsenos aplinką, kad tvarūs gaminiai taptų ne išskirtinumu, o norma.
„Ar tai liečia kosmetikos gaminių sektorių? Tikrai taip. Pagal savo prigimtį kosmetikos gaminiai yra cheminės kilmės: tai yra natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos ar mišiniai, kuriuos tiek gaminant, tiek vartojant, neišvengiama vienokio ar kitokio poveikio aplinkai ir yra paliekamas ekologinis pėdsakas“, – sako NVSC Produktų vertinimo skyriaus patarėja.
Ne mažiau svarbu, pasak jos, koks yra gaminių poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Remiantis EK Reglamento dėl tvarių gaminių pasiūlymais, gamintojai turės užtikrinti, kad tokia informacija būtų pasiekiama kiekvienam jų gaminių pirkėjui.
„Numatoma, kad visi reguliuojami gaminiai turės skaitmeninius pasus. Tai palengvins jų perdirbimą, bus lengviau atsekti susirūpinimą keliančias chemines medžiagas visoje to gaminio tiekimo grandinėje. Taip pat gali būti įvestas ir atitinkamas ženklinimas“, – pasakoja R. Burbienė.
Ant gaminių ieškokite šių ženklų
Ekologiškesnių ir sveikesnių produktų įsigijimo paieškas, pasak R. Burbienės, vartotojams šiuo metu palengvina dar 1992 m. įvestas ES ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), kuriuo yra žymimi 24 skirtingų kategorijų gaminiai ir paslaugos, iš kurių taip pat: šampūnai, kūdikių drabužiai, buitiniai valikliai, statybiniai dažai ir kitos statybinės medžiagos, buitinė technika, apgyvendinimo paslaugos ir pan.
„Kad gaminys ar paslauga galėtų būti pažymėti „gėlytės“ logotipu, jie turi atitikti su aplinka ir sveikata susijusių nustatytų kriterijų sąrašą, kuris apima gaminio patvarumo atitinkamus rodiklius, gamybai naudojamų žaliavų apdirbimo sąlygas, gaminio sudėtyje galinčių būti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį“, – vardija NVSC Produktų vertinimo skyriaus patarėja.
Be ES ekologinio ženklo yra ir kitų nacionaliniu ar regionų lygiu oficialiai pripažintų ir šiam ženklui prilygstančių žymėjimų: Šiaurės šalių „Šiaurės gulbė“, Vokietijos „Mėlynasis angelas“, Prancūzijos „Ecocert“, JAV „USDA organic“.
Vartotojus vis dar klaidina „žaliasis smegenų plovimas“
Reaguodami į šią ekologiškumo tendenciją, pastebi R. Burbienė, dalis gaminių tiekėjų, norėdami pritraukti pirkėjų, pradėjo taikyti „žaliojo“ marketingo priemones. Su juo kartu atsirado ir „žaliasis smegenų plovimas“, t.y. tokia veikla, kai vartotojai yra klaidinami dėl gaminių aplinkosauginių (ekologiškumo) savybių, bandant juos nepagrįstai įtikinti, kad gaminys yra ekologiškas, nors jis toks nėra.
„Kiekviena ekologiškumo ženklus suteikianti organizacija savo tinklapiuose skelbia tiek kriterijų sąrašus, tiek gamintojus ir jų gaminamą produkciją, todėl labai nesunku pasitikrinti, ar pelnytai gaminio etiketėje puikuojasi vienoks ar kitoks ekologiškumą deklaruojantis logotipas bei teiginiai. Prie tokio ženklo, beje, turėtų būti nurodytas ir organizacijos išduoto sertifikato numeris“, – atkreipia dėmesį R. Burbienė.
Gaminių ženklinimas ekologiškumą patvirtinančiais ženklais, pasak jos, nėra teisiškai privalomas, jis yra savanoriškai pasirenkamas ir yra demonstruojantis gaminių išskirtinumą. Tačiau, jeigu į dvidešimt ingredientų turinčio kosmetikos gaminio receptūrą įdėsime 0,0001 proc. ekologinio ūkio išauginto augalo ekstrakto ir gaminio etiketėje savavališkai atvaizduosime ekologiškumą patvirtinančius ženklus ir prirašysime įvairių teiginių, tai jau bus nusikalstamas vartotojų klaidinimas.
Kita vertus, yra ir kita, teisiškai privaloma, ženklų grupė. Tai ženklai, įspėjantys vartotoją apie tai, kad gaminio sudėtyje yra plastiko, apie vengtinus to gaminio atliekų šalinimo būdus ir kad netinkamas gaminio atliekų šalinimas daro neigiamą poveikį aplinkai.
„Nuo 2021 m. liepos 3 d. taikomas privalomas vienkartinių drėgnų servetėlių, higieninių paketų (įklotų), tamponų suderintas ženklinimas atitinkamais ženklais, įspėjantis apie jų keliamą pavojų aplinkai netinkamai juos tvarkant“, – sako NVSC Produktų vertinimo skyriaus patarėja.
Tvaraus gaminio kūrimas apima ne vieną žingsnį
Tvaraus gaminio kūrimas, pasak R. Burbienės, apima ne vieną žingsnį. Rankų darbo ar ekologiškos žaliavos pasirinkimas yra pirmasis, tačiau tenka „pražingsnuoti“ tam tikrą kelią tvaraus gaminio link.
„Tai ir ekologinės formulės sukūrimas, ir biologiškai skaidžios, perdirbamos, daugkartinio naudojimo pakuotės, ir veiksmingi gamybos procesai, jei įmanoma, sumažinantys energijos ir vandens suvartojimą bei į aplinką išmetamų teršalų kiekį“, – tvaraus kosmetikos gaminio sąvoką apibūdina R. Burbienė.
Erika Simutienė, botaninės kosmetikos kūrėja, sako, kad kremus, serumus ir hidrolatus iš natūralių žaliavų gamina tik pagal poreikį, taigi išvengia priemonių užsistovėjimo lentynose ir perteklinio vartojimo. Be to, tokios priemonės, kaip levandų hidrolatas, levandų eterinis aliejus ir alavijo gelis yra itin universalios ir gali spręsti kelias odos problemas.
„Svarbiausia – nepakenkti žmogui ir aplinkai. Pastebiu daug marketingo. Ar tiek visko reikia, klausimas retorinis, kiekvienas, ko gero, renkasi pagal save. Tas pats principas taikomas ir kosmetikos sudėčiai. Manau, kad mažiau yra daugiau“, – svarsto E. Simutienė.
Ji vardija, kad botaninė kosmetika gimsta iš gamtos: augalinių aliejų, gėlių vandens, augalų fitolių, natūralių molių, bičių vaško, eterinių aliejų.
„Vasara yra gausus metas augalais, mėgstu pati juos rinkti. Tai man kaip terapija, buvimas čia ir dabar. Daugelis surinktų augalų keliauja į varinį alembiką ir virsta hidrolatu. Kita dalis yra džiovinama ir panaudojama kietiems šampūnams gaminti, arbatoms, rištiniams smilkalams“, – sako botaninės kosmetikos kūrėja.
Daugkartinė higiena – ir tvari, ir pažangi
Tausojantis vartojimas – pažangus, palankus sveikatai, aplinkai ir piniginei, sako daugkartinėmis higienos priemonėmis prekiaujančios el. parduotuvės kūrėja Aistė Samulienė. Skaičiuojama, kad per savo gyvenimą viena moteris į aplinką išmeta apie 11 400 vienkartinių įklotų, kurie jai per metus kainuoja apie 60 eurų. Tai yra daugiau nei dvigubai didesnės išlaidos lyginant su patirtomis įsigyjant daugkartines higienos priemones.
„Tvarias priemones moteris gali rinktis atsižvelgiant į savo norus ir gyvenimo būdą: šiandien rinkoje yra menstruacinių taurelių, kelnaičių, daugkartinių įklotų ir netgi tam specialiai pritaikytų maudymosi kelnaičių“, – pastebi A. Samulienė.
Mintis prekiauti daugkartinėmis higienos priemonėmis A. Samulienei su kolege Inga Milašiene pirmiausia kilo iš asmeninio poreikio. Nors, regis, patogesnių ir greitesnio vartojimo vienkartinių priemonių XXI amžiuje apstu, sprendimą jų atsisakyti daugiausia įtakojo sveikata ir rūpestis mus supančia aplinka.
„Labai plačiai į viską pradėjau žiūrėti tuomet, kai ilgą laiką negalėjau susilaukti vaikų, tačiau tam nebuvo jokių medicininių priežasčių. Teko iš esmės peržiūrėti, ką valgau, ką tepu ant odos ir ką perku. Vieną menstruacijų ciklą išbuvus namuose ir pamačius, kiek atliekų po jų palieku, vaizdas šokiravo – juk, atrodo, vienkartiniai higieniniai paketai parduodami tokiose mažose pakuotėse. Ir tai buvo tik mano vienos, tik vieno mėnesio šiukšlės“, – sako A. Samulienė.
Anuomet, prieš kiek daugiau nei 15 metų, prisimena ji, tvarumas ir daugkartinės higienos priemonės Lietuvoje dar nebuvo populiarios, tačiau sprendimų pavyko rasti net ir tada, o šiandien jie – dar patogesni ir pigesni.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.