Apie buitinės chemijos priemonėse slypinčius pavojus, kaip jų išvengti ir kaip elgtis apsinuodijus, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė.
Nuo odos dirginimo iki sąmonės netekimo
G. Mikulevičienė pasakoja, kad pagrindinės buitinės chemijos priemonių grupės, kuriomis dažniausiai apsinuodijama, yra rūgštiniai balikliai, chloro dujos ir šarmai, randami įvairiuose kanalizacijos vamzdžių valikliuose.
„Supilsčius į netinkamas pakuotes, pavyzdžiui, iš didesnės taros perpilant į mažesnę, atsiranda rizika skysčiui išsilieti, jis gali patekti ant odos, namų paviršių, o nuo čia – tiesiai į žmogaus organizmą. Taip pat pavojinga maišyti du skirtingus valiklius, tikintis geresnio valymo efekto. Skirtingų buitinės chemijos priemonių sąveika gali lemti chloro dujų išsiskyrimą“, – aiškina toksikologė.
Chloro dujos sveikatai yra ypač pavojingos: jos dirgina kvėpavimo takus, gali sukelti plaučių, bronchų uždegimus, gali sudirginti odą ir gleivines. Apsinuodijimai buitinės chemijos priemonėmis, pasak toksikologės, paprastai pasireiškia ūmiai. Ypač greitai ir stipriai jie juntami buitinės chemijos priemonių įkvėpus ar prarijus.
„Priemonių prarijus, pirmieji simptomai dažniausiai būna stiprus skausmas, deginimas gerklėje, oro trūkumas kvėpuojant. Jei rūgštis yra labai stipri, žmogus netgi gali pradėti dusti, o skausmui tampant nepakeliamu – prarasti sąmonę. Nuodingų, buitinės chemijos priemonėse esančių medžiagų įkvėpus, netrukus pradeda kamuoti kosulys, dusulys, skausmas nosies srityje“, – pirmuosius apsinuodijimų simptomus vardija G. Mikulevičienė.
Ne mažiau pavojingas, anot toksikologės, ir išorinis kontaktas su buitinės chemijos priemonėmis, kai priemonių patenka ant odos ar į akis: „Cheminiams valikliams tiesiogiai kontaktuojant su oda, ji sudirgsta, parausta, tampa jautri, niežtinti. Kartais pažeistą odos plotą gali skaudėti, atsirasti žaizdų. Priemonėms patekus į akis, šios intensyviai ašaroja, jaučiamas deginantis skausmas, spazmuojami akių vokai.“
Pirmoji pagalba – vanduo
Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokiomis buitinės chemijos priemonėmis apsinuodijama, pirmoji pagalba, pasak pašnekovės, visada yra vanduo.
„Akis būtina kuo skubiau nuplauti švariu tekančiu vandeniu, ir tai daryti reikia mažiausiai 10 minučių, geriausiai – net išverčiant akių vokus, kad kuo daugiau vandens patektų ant pažeistos gleivinės. Neturint galimybės naudotis vandeniu, kuo skubiau susilašinkite paprasčiausių drėkinančių akių lašų. Lygiai taip pat tekančiu vandeniu reikia plauti ir odą, tačiau neliečiant jos plikomis rankomis“, – apie pirmąją pagalbą pasakoja G. Mikulevičienė.
Jei cheminių medžiagų pateko į burną, pasak toksikologės, jokiu būdu negalima bandyti sukelti vėmimo – tai gali išprovokuoti pakartotinį stemplės ar skrandžio nudegimą: „Tiesiog kuo skubiau čiupkite stiklinę ir išgerkite apie 250 mililitrų vandens.“
Tačiau net jeigu po pirmosios pagalbos pasijuntama geriau, vizito pas medikus neišvengsite: gali prireikti medikamentinio gydymo. O itin rimti apsinuodijimo atvejai gali turėti liekamųjų reiškinių žmogaus sveikatai ir netgi sukelti pavojų gyvybei.
„Apsinuodijimai buitinės chemijos priemonėmis kartais baigiasi mirtimi, o kartais nutinka ir taip, kad pavyzdžiui, nudegus stemplei, surambėja audiniai ir žmogus visą likusį gyvenimą turi problemų valgant. Todėl po tiesioginio kontakto su pavojingomis medžiagomis ir pirmosios pagalbos suteikimo, nedelsiant būtina kreiptis į medikus“, – perspėja toksikologė.
Ji ragina skambinti į „Apsinuodijimo informacijos biurą“ – budintys toksikologai paaiškins, kaip elgtis konkrečiu atveju. Šio biuro telefonas Vilniuje yra (85) 236 20 52. Tuomet, jei yra galimybė, rekomenduojama nedelsiant nuvykti į artimiausią veikiančią medicinos įstaigą – pažeidimų rimtumą tinkamai įvertinti gali tik specialistai. Jeigu patiems nuvykti pas gydytojus galimybės nėra, reikėtų išsikviesti greitąją pagalbą“, – sako gydytoja.
Laikykitės šių taisyklių
Dėl spalvotų ir žaismingai atrodančių buitinės chemijos priemonių pakuočių, didžiausia rizika apsinuodyti kyla vaikams. Iki ketverių, kaip pastebi G. Mikulevičienė, mažieji būna ypatingai smalsūs, o pasaulį tyrinėja būtent ragaudami. Tad visą namuose esančią buitinę chemiją būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, o dar akyliau nuo jų reikia slėpti skalbimo kapsules.
„Dažniausi vaikų apsinuodijimo buitinės chemijos priemonėmis atvejai yra susiję su skalbimo kapsulėmis. Vaikai mėgsta jas ištraukti iš dėžutės ir bando perkasti. Sprogus kapsulei, jos turinys patenka į gerklę, sukelia vėmimą ir skausmą. Tačiau bene pavojingiausia yra pati kapsulės plėvelė: patekusi į kvėpavimo takus, ji gali sukelti užspringimą ar uždusimą“, – pasakoja gydytoja.
Suaugusiuosius toksikologė ragina namuose neįsirenginėti laboratorijų ir patiems nepilstyti buitinės chemijos priemonių iš vienos taros į kitą. Nuo tokių veiksmų ypač dažnai, pasak jos, nukenčia vyresnio amžiaus žmonės.
„Ir ne tik todėl, kad chemija apsinuodyti gali patys. Perpylus valiklius į kitą tarą, suklaidinami gali būti tiek kartu gyvenantys artimieji, tiek užsukę svečiai. Dažnai žmonės bando užklijuoti kažkokį užrašą ant neoriginalios pakuotės, tačiau niekas nėra garantuotas, kad tas užrašas nenukris ar nenusitrins. Tad perpylimų vienareikšmiškai reikėtų vengti“, – įspėja G. Mikulevičienė.
Toksikologė primena, kad svarbu laikytis ir bendrųjų taisyklių: būtina perskaityti visą buitinės chemijos priemonių pakuočių etiketėse pateiktą informaciją, ypač atkreipiant dėmesį į pavojaus piktogramas ir saugaus naudojimo rekomendacijas, o blizginant namus – mūvėti pirštines ir vėdinti patalpas.
Pavojingos cheminės medžiagos buitinėje chemijoje gali pakenkti ne tik žmogaus sveikatai, tačiau ir aplinkai. Deja, dalis pavojingų buitinės chemijos atliekų patenka į komunalinių atliekų srautą, jomis yra užteršiamos kitos atliekos, kurių perdirbti vėliau nebeįmanoma. Be to, buitinės chemijos sudėtyje esančios pavojingos cheminės medžiagos gali užteršti dirvožemį, gruntinius vandenis.
Todėl buitinės chemijos pakuotės su likučiais negali būti išmetamos nei į buitinių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius, – tokias pakuotes reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurias galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Aikštelėse gyventojai gali nemokamai priduoti nustatytą kiekį įvairių buityje susidarančių pavojingų atliekų: valiklius, dažus, klijus, šarmus, rūgštis, įvairias cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.