Daugeliui ne kartą teko girdėti apie jaunąją klimato aktyvistę Gretą Thunberg. Ši mergina išgarsėjo būdama vos 15 metų savo tvirta pozicija aplinkosaugos tema ir protestais prie Švedijos parlamento rūmų dėl pernelyg lėtų bei neryžtingų žingsnių sprendžiant klimato kaitos problemas.
G. Thunberg buvo pirmoji jaunosios kartos atstovė, kuri sulaukė išskirtinio visuomenės, politikų ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau ne vienintelė turinti tokią poziciją ir aktyviai veikianti. Pasaulyje yra milijonai jaunų žmonių ir tūkstančiai jas vienijančių organizacijų, kurios savo veiksmais taip pat prisideda prie sėkmingos tvarumo politikos įgyvendinimo.
„Tvarumas jaunajai kartai nėra tik graži idėja, tai mūsų ateitis ir tik nuo mūsų priklauso, kokią ją turėsime. Ignoruodami mokslininkų prognozes ir nieko nedarydami šiandien, po 20–30 metų mes patys tas problemas spręsime, o tam tikrų įvykusių procesų net ir neturėsime galimybės pakeisti“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
Kuo garsiau apie problemą kalbama, tuo daugiau realių veiksmų daroma
2020–2021 m. Lietuvos moksleivių sąjunga itin daug dėmesio skyrė tvarumo politikos įgyvendinimui mokymo įstaigose. Organizacijos atstovai ir jai padedantys ambasadoriai skaitė paskaitas, dalijosi patarimais, kaip realiais veiksmais galima prisidėti prie tvarumo politikos kasdieniame gyvenime ir mokykloje, inicijavo geros praktikos projektus. Pasak E. Mikulskio, garsus kalbėjimas apie problemą ugdo žmonių sąmoningumą, o darydami tai nuolat, paskatiname imtis ir realių veiksmų.
Šiai pozicijai pritaria ir jaunimo gerai žinomas vaizdo tinklaraštininkas Andrius Talžūnas, kurį keisti požiūrį į tvarumą paskatino socialiniuose tinkluose publikuojami vaizdai.
„Matydamas kalnus šiukšlių nerealiai gražiose vietose ir skęstančius smoge miestus, kuriuose nesimato net dangaus, anksčiau ar vėliau susimąstai apie tai, kaip pats gyveni ir ką realiai galėtum pakeisti“, – sako A. Talžūnas.
Daugumą tvarumo idėjų jaunoji karta priima kaip savaime suprantamas
Lietuvoje tvarumo politika aktyviai plėtojama jau apie 20 metų. Dauguma pokyčių šia linkme buvo inicijuoti ir įgyvendinti vyresnės kartos. Tuo tarpu jaunajai kartai, kuri su šiais pokyčiais augo, jie tarsi savaime suprantami.
E. Mikulskis pastebi, kad vyresnioji karta vis dar aktyviai naudojasi spausdintuvu, ko jauni žmonės nedaro visai arba itin retai. Remiantis statistika, kasmet pasaulyje suvartojama daugiau nei 400 milijonų tonų popieriaus ir kartono produktų, kurių pagaminimui reikalingi itin dideli gamtiniai resursai, pavyzdžiui, masiškai iškertami miškai.
„Keičiant įpročius ir sumažinus spausdinamos informacijos kiekį, galima itin pastebimai prisidėti prie teigiamų pokyčių šioje srityje. Juolab, kai šiandien tam yra visos galimybės – informaciją galima saugoti ir skaityti išmaniuosiuose prietaisuose, dokumentus siųsti ir pasirašyti elektroniniu būdu“, – sako E. Mikulskis.
Įpročiai bei požiūris skiriasi ir naudojantis transportu. Net ir turėdami visas galimybes mobiliau judėti pačiame mieste, vyresnės kartos žmonės automobilį pasirenka kaip patogiausią priemonę. Tuo tarpu jaunosios kartos atstovai automobilį dažniau naudoja tik tolimesniems atstumams, kai reikia kažką pervežti, ar šaltuoju metų sezonu, o mobiliam judėjimui renkasi dviračius, paspirtukus, ėjimą pėsčiomis.
„Kartais, kai užstringu automobilių spūstyje ir matau pro mane su dviračiais, paspirtukais ar riedučiais lekiančius žmones, ne tik pavydžiu jiems tos emocijos, bet ir pykstu, kad pats veltui leidžiu laiką. Kai tik turiu galimybę, visada renkuosi riedučius, o jei reikia daugiau patogumo – dviratį“, – sako A. Talžūnas.
Naudotis alternatyviomis, aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis Andrius motyvuoja ne tik savo pavyzdžiu, bet ir prisijungdamas prie įvairių iniciatyvų bei kalbėdamas apie jas socialiniuose tinkluose. Vienas iš tokių projektų – tvaraus judrumo platformos „Walk15“ mestas iššūkis mokykloms.
„Prie šios iniciatyvos prisijungusios mokyklos varžėsi tarpusavyje, kurios moksleiviai per atitinkamą laiką nueis daugiau žingsnių, o mes, tinklaraštininkai, ir kiti nuomonės formuotojai kalbėjome apie projekto eigą ir dalinomės dalyvių pasiekimais su mus sekančiais žmonėmis socialiniuose tinkluose“, – pasakoja A. Talžūnas.
Dideli pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių
Pasak E. Mikulskio, tam, kad vyktų teigiami pokyčiai, labai svarbu, kokioje aplinkoje esi ir ar joje yra bendraminčių. Kuo daugiau žmonių aplink kalbės apie tvarumą ir tais principais vadovausis, tuo daugiau motyvacijos turės ir kiti.
Tačiau abu vaikinai akcentuoja ir tai, kad visi dideli pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių atliktų mažų veiksmų. Rūšiuodami šiukšles, nešvaistydami maisto, racionaliai pasirinkdami ir vartodami – nieko neprarasime, o pakeisti galime daug.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.