Šiandieninė situacija mados industrijoje išties kelia nerimą: pagaminamų drabužių kiekis lenkia populiacijos augimo tempus.
Tonomis išmetami neparduoti drabužiai – ne vienintelė problema, mat kur kas didesnį susirūpinimą kelia beprasmiškai naudojami gamtos resursai ir aplinkos tarša drabužių gamybos metu. Net 20 proc. pramoninės vandens taršos pasaulyje susidaro tekstilės dažymo ir apdorojimo procesų metu. Plaunant poliesterinius, nailoninius, akrilinius bei kitus plastiko pagrindo tekstilės gaminius, kasmet į vandenynus išplaunama maždaug 500 000 tonų mikroplastikų.
2022 metų pradžioje priimtoje ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje jau numatyta didesnė tekstilės produktų gamintojų atsakomybė už atliekas, aiškūs planai privalomoms produktų dizaino taisyklėms, uždaviniai pakartotiniam tekstilės produktų naudojimui. Šiais žingsniais siekiama sukurti ekologiškesnį ir konkurencingesnį tekstilės sektorių. Tačiau svarbus ne tik gamintojų, bet ir vartotojų indėlis, jų atsakomybė.
Už greitosios mados populiarėjimą padėkoti galima ir vis labiau įsitvirtinantiems socialiniams tinklams, stiprėjančiai nuomonės formuotojų įtakai: vis daugiau žmonių perka paskatinti reklamos socialiniuose tinkluose, o net 41 proc. jaunų žmonių teigia, kad nauji rūbai yra svarbi jų savivertės dalis. Nenuostabu, kad per pastaruosius du dešimtmečius dėl didėjančios paklausos pagaminamų rūbų kiekis padvigubėjo.
Specialistai vieningai ragina susimąstyti – dėl greitosios mados daromos žalos kenčia ne tik aplinka, bet ir mes patys. Matydami augantį poreikį ir nuolatos didėjantį pelną, gamintojai taupo kokybės sąskaita. Paradoksalu: pirkdami daugiau iš tiesų pradedame gauti mažiau.
Apie tai, kaip nejučia neįsisukti į greitosios mados pinkles, kalbamės su siuvimo studijos šeimininke Renata Rimke.
Renata, greitoji mada gali lengvai suvilioti: drabužių pasirinkimas itin platus, o kainos išties patrauklios. Kokia tamsioji šių privalumų pusė?
Greitosios mados drabužiai kuriami tam, kad prasidėjus naujam sezonui, klientas skubėtų į parduotuvę ir pirktų naujus daiktus iš naujos kolekcijos. Įprastai tokių drabužių audiniai būna prastos kokybės, greitai paranda prekinę išvaizdą, tad neišvengiamai esate priversti nuolatos atnaujinti savo drabužinę.
Greitosios mados ir pigių drabužių gamintojai neinvestuoja į kokybišką lekalų paruošimą, todėl tokie drabužiai dažnu atveju būna ir ne itin patogūs. Jausdamiesi nepatogiai, vėlgi, ieškome naujų daiktų. Aš pati konstruoju drabužių lekalus ir žinau, kad ši sritis reikalauja daug laiko ir kantrybės. Jei kolekcija veja kolekciją, nėra kada galvoti apie drabužio patogumą.
Neapsigaukite vertindami drabužio kainą, mat tai tikrai nėra vienintelis kokybės rodiklis. Kokybės iliuziją dažnai sukuria įvairūs marketingo sprendimai, nuomonės formuotojų daroma įtaka. Pasinaudojus žinomu veidu brangiai parduoti galima ir prastos kokybės drabužius. O tai, beje, pastaruoju metu tikrai dažnai pasitaiko. Šiuo atveju mano patarimas būtų aklai nepasiduoti reklamai ir visada domėtis prekės ženklu, gamintojais, audinių sudėtimi.
Tekstilės pramonėje medvilnė yra viena pagrindinių žaliavų. Tam, kad būtų užaugintas reikiamas jos kiekis, sunaudojama net 25 proc. visų pramonėje taikomų cheminių medžiagų: pesticidų ir insekticidų, kurie daro milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir žmogui. Kokia tuomet išeitis – rinktis sintetinius drabužius?
Sintetinis drabužis yra pagamintas iš plastiko, tad prieš pirkdami sau ir vaikams drabužius, patikrinkite etiketę – ar nevyniojate savęs ir vaikų į plastikinį maišelį. Sintetinis drabužis nesugeria prakaito, tad nėra tinkamas karštomis dienomis, o vėsiu oru pritraukia šaltį. Tokie drabužiai degūs, todėl yra pavojingi.
Skalbiant sintetinius drabužius nuo jų atsiskiria mikropluoštai, kurie patekę į nuotekas sudaro didelę mikroplastikų dalį ne tik vandenyje, bet ir žemėje. Mikropluoštas kartu su visais kitais mikroplastikais daro žalą vietinėms ekosistemoms, kenkia gyvūnijai ir augalijai, o tuo pačiu ir žmonėms.
Visada rekomenduoju įvertinti drabužio sudėtį: jei audinyje yra daugiau nei 50 proc. sintetinio pluošto, tokio drabužio geriau nesirinkti, nors ir atrodo jis labai gražiai. Išimtis – sporto ir maudymosi apranga, kuri iš sintetinio pluošto gaminama tam, kad sparčiai išgarintų drėgmę.
Kalbant apie tvarią madą, dažnai akcentuojama būtinybė kuo mažiau pirkti.
Tai nelengvai įgyvendinama užduotis, nes didelė parduotuvėse esančių drabužių dalis yra nekokybiška. Jie greitai plyšta, praranda prekinę išvaizdą, tad apie ilgą ar pakartotinį tokių drabužių dėvėjimą vargu ar galima kalbėti. Iš esmės patenkame į užburtą ratą – kaip pirkti mažiau, jei vos kelis kartus apsirengtą drabužį tenka išmesti?
Išeitis – keisti požiūrį ir rinktis kokybę?
Būtent. Turime mokyti žmones atskirti kokybiškus ir nekokybiškus drabužius. Išsirinkus patinkantį pirmiausia įvertinti jo sudėtį, o tik tuomet skubėti į matavimosi kabiną.
Ekologiška medvilnė, viskozė, bambukas, šilkas, vilna, kašmyras – tai medžiagos, kurios rodo drabužio kokybę. Ypač atsakingai turėtų būti perkami drabužiai vaikams, kūdikiams. Siūlau įsigyti nors keletą kokybiškų drabužių ir įvertinę privalumus daugiau nenorėsite pirkti greitosios mados parduotuvėse. Kokybiški drabužiai ne taip greitai nusidėvi, tad juos galėsi nešioti ilgiau, o jei ir norėsis atnaujinti drabužinės turinį – spėjusių pabosti dar nenusidėvėjusių drabužių išmesti nereikės, nes juos galėsite perduoti savo pažįstamiems ar padovanoti tiems, kurie stokoja.
Nepamirškite, kad nesaikingas vartojimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir mums patiems, o didelius pokyčius turime pradėti nuo savęs. Jei pradėsime rinktis kokybę, o ne kiekybę, mados industrija neturės kito pasirinkimo, tik gaminti mažiau, bet kokybiškiau.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.