Apie tai, ką dar turime nuveikti, kad išnaudotume sostinės ekonominį ir kultūrinį potencialą, kaip užtikrinti, kad naktinis gyvenimas būtų saugus ir įtraukiantis įvairias visuomenės grupes bei kaip atrasti balansą tarp naktinės kultūros bei Vilniaus gyventojų poreikių, surengtoje konferencijoje diskutavo TS-LKD kandidatas į Vilniaus mero postą Valdas Benkunskas ir pirmuoju Vilniaus naktiniu meru vadinamas Mark Adam Harold.
Daugiau erdvių kultūrai
Naktinės ekonomikos sąvoka dažnai siejama su tamsiuoju paros metu veikiančiomis pasilinksminimo vietomis, tačiau tai – kur kas daugiau nei tik barai, kavinės ar kitos pramoginės atrakcijos.
„Tai daug platesnio konteksto sąvoka, apimanti visas sritis, veikiančias mieste nuo vakaro iki ryto – pradedant gatvių apšvietimu ir viešuoju transportu, baigiant žmonių sveikatos problemomis ir aplinkosaugos ar architektūros klausimais. Miesto gyvenime naktinė ekonomika užima svarbią vietą, todėl tinkamai ir kompleksiškai suplanuota, ji gali duoti labai didelę teigiamą reikšmę miesto vystymuisi ir bendrai jo ekonomikai", – sako kandidatas į Vilniaus mero postą.
Vis tik kompleksinio požiūrio į šią ekonomikos sritį politikas pasigenda ir tikina – naktinės ekonomikos perspektyvos Vilniuje dar tikrai nėra išnaudotos. Jam pritaria ir M. A. Harold, kurio įsitikinimu pastarąjį dešimtmetį šioje srityje augęs miestas šiandien stagnuoja.
„Buvo periodas, kai miestas sparčiai augo, tapome liberalesni, atviresni, pradėjo veikti daug naujų laisvalaikio praleidimo vietų. Tačiau dabar susiduriame su kitomis problemomis – reikia pradėti galvoti apie šios ekonominės srities reguliavimą ir tobulinimą. Negalime sakyti, kad padarėme viską ir galime būti ramūs – vietų, kur tobulėti, tikrai yra", – sako ekspertas.
Tam, kad būtų išnaudotas Vilniaus kultūrinis ir ekonominis potencialas, V. Benkunskas siūlo veikti keliomis kryptimis. Viena jų – pasirūpinti esamų kultūros įstaigų išsaugojimu ir jaunų muzikos ir kitų talentų puoselėjimu. Ne paslaptis, kad augant miestui, NT vystytojai pirmiausia žiūrį į grąžą, todėl surasti vietos kultūrinėms erdvėms, kurios veiktų nulinio pelno ribose, tampa vis sunkiau.
„Turime kalbėti apie miesto, valdžios pagalbą tiems, kurie ilgainiui generuoja talentus, sprendžiančius socialinio užimtumo klausimus, kitas socialines problemas. Miestas privalo turėti tokias vietas", – teigia politikas.
Pagalba tokioms vietoms, anot V. Benkunsko, gali būti vykdoma keliais būdais: miestui įsigyjant minėtas erdves ir per nuomos konkursus jas įveiklinant bei naudojant minkštąsias priemones – įgyvendinant kultūros projektus, iniciatyvas, kurios generuotų taip reikalingas pajamas tokioms įstaigoms.
Mažėjant kultūrinėms erdvėms, natūraliai mažėja ir pačio miesto patrauklumas, todėl būtina saugoti vietas, kuriose žmonės kuo įvairiau galėtų leisti laiką.
„Jei norime konkuruoti su tokiais miestais kaip Amsterdamas, Berlynas ar Londonas, turime suprasti, kad į miestą atvykstantiems žmonėms svarbu ne tik kur ir kaip jie gyvens, bet ir ką veiks – kur galės vakare nueiti, ką aplankyti, pamatyti ir pan. Naktinė ekonomika yra to dalis ir miestai, kurie nusprendė leisti rinkai spręsti, kaip atrodys jų naktinis gyvenimas, labai nusvilo, nes žmonės dėl veiklų įvairovės trūkumo tiesiog ėmė aplenkinėti juos. Nenorėčiau, kad taip nutiktų ir Vilniui", – sako specialistas.
Naktinė ekonomika – ne tik jaunimui
Naktinė ekonomika, M. Benkunsko teigimu, turi tarnauti ne tik jaunimui, bet ir įvairaus amžiaus ir pasaulėžiūros žmonėms, o taip pat ir žmonėms su negalia, kuriems šiai dienai kultūrinės erdvės nėra pritaikytos.
„Sukurti tinkamą infrastruktūrą ir į ją įtraukti žmonių su negalia segmentą yra vienas iš mūsų tikslų. Lygiai taip pat turime nutraukti diskriminaciją. Miestas privalo dirbti su NVO, su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kad visos naktinės ekonomikos stigmos, kurios vis dar pasitaiko, būtų eliminuotos", – teigia kandidatas užimti Vilniaus miesto mero postą.
Kaip pavyzdį šiam tikslui pasiekti pašnekovai pateikia Naktinio Vilniaus avilio atvejį – vietą, kuri veikė kaip prevencinė erdvė narkotikų, tabako bei alkoholio vartojimui. Jų teigimu, tokia iniciatyva iš tiesų pasiteisino, todėl privalo būti tęsiama.
„Dabar turime tokį atvejį, kad po kelių metų veikimo, operatorius bankrutavo ir erdvė šiuo metu neveikia, todėl tenka atsakinėti į klausimą, koks likimas laukia šių patalpų. Turime sutarimą, kad ši vieta savo funkciją tęs, tik privalome pasimokyti iš klaidų. Kas yra skirta komercijai, tas lieka komercijai, o kas yra skirta socialinėms reikmės ir funkcijoms, tas turi būti tęsiami ta linkme", – sako V. Benkunskas.
Ieškos balanso tarp naktinėtojų ir norinčių ramaus poilsio
Triukšmas, garsi muzika ir linksmybės iki paryčių dažnai supriešina naktinės ekonomikos dalyvius ir miesto gyventojus. Šioje vietoje surasti balansą, pasak M. A. Harold įmanoma, tačiau tam reikalinga strategija, kurios Vilnius šiai dienai dar neturi.
Spendžiant šias problemas, V. Benkunskas siūlo taikyti teritorinį pirmumo principą.
„Kai kyla konfliktinė situacija tarp naktinio klubo ar baro ir gyventojų, paprastai priimami sprendimai nutraukti nuomos sutartį ar atimti alkoholio prekybos licenciją. Tokiu būdu natūraliai kažkuri viena pusė būna nuskriausta. Mūsų siūlomas principas reiškia, kad jei žmogus ilgą laiką gyvena savo būste ir šalia jo naujai įsikelia naktinės ekonomikos operatorius, kuris pradeda kelti nepatogumų, šiuo atveju pirmenybė interesų išsaugojimui tenka gyventojui, nes jis ten atsikėlė pirmiau. Jei operatorius veiklą vykdo ilgiau nei žmogus toje vietoje gyvena – pirmumas jau tenka jam", – aiškina politikas.
Analizuoti kiekvieną konfliktinę situaciją individualiai galėtų savivaldybės įsteigtas mediacijos institutus, kurio specialistai atliktų nešališkus vertinimus ir priimtų galutinius sprendimus. Galiausiai – labai minimalios investicijos į garso izoliavimo priemones, leistų išspręsti ne vieną konfliktą. Specialios vietos paimti klientus taksi vairuotojams ir pavėžėjams, zonos rūkantiems – tai tik keletas kandidato į Vilniaus mero postą programoje numatomų darbų, kuriais bus siekiama gerinti sąlygas miesto gyventojams ir svečiams.
Kas taps naktinės ekonomikos globėju?
Šiai dienai naktinė Vilniaus ekonomika, V. Benkunsko nuomone, kaip vaikas be auklės, todėl norint turėti sistemingą veikimą ir reguliavimą, reikalinga atskira struktūra, kuri unifikuotų ir prižiūrėtų visas skirtingas kryptis ir požiūrius.
„Mano pasiūlymas yra turėti atskirtą Vilniaus naktinį biurą. Mes turime Vilniaus kino biurą, kuris rūpinasi kino industrijos pritraukimu į miestą, turime agentūrą „GoVilnius", kuri rūpinasi Vilniaus žinomumo pasaulyje didinimu, todėl tokiai svarbiai sričiai kaip naktinė ekonomika, atskira įstaiga, mano nuomone, taip pat yra būtina", – sako politikas.
Vilniaus naktinio biurio pirminė užduotis, anot jo, būtų sukurti naktinės ekonomikos strategiją, kuriai nors ir reikėtų laiko bei diskusijų su bendruomene, vis tik aiškiai išgryninus kryptis ir prioritetines problemas, miestas taptų dar patrauklesnis ir patogesnis nakties metu.
„Tai būtų strategija, kurią aš pavadinčiau „Vilnius visą parą". Mums reikia naktinio Vilniaus žemėlapio, kuriuo žmonės galėtų vadovautis ir žinoti, kas ir kur vyksta, kaip vyksta ir kodėl vyksta. Pavyzdžiui, pirkdamas NT, žmogus galėtų pasižiūrėti, kas toje vietoje veikia, ar jam tinkamos sąlygos ten gyventi arba vystyti kažkokią veiklą. Vilniaus naktinis biuras atliktų ir kitas funkcijas, t. y. palaikytų ryšius su NVO, spręstų klausimus su skirtingų lygmenų valstybinėmis ir ne valstybinėmis institucijomis, bendrautų su gyventojais", – aiškina V. Benkunskas.
Politinė reklama. Bus apmokėta TS-LKD PK sąskaitos, užsakovas Open Agency, UAB.