Visuomeninio transporto skausmus reikia spręsti kompleksiškai
Transportas ir judumas mieste – rodiklis, nemažai pasakantis apie patogumą gyventi didmiestyje. Tai, anot V. Benkunsko, lemia ir pačių miestų kokybinį vertinimą. Politikas pastebi – su transporto sritimi susijusias problemas Vilniuje gyventojai įvardija kaip pagrindines, todėl žiūrint į ateinančių keturių metų ciklą, miesto savivaldybės ir savivaldos funkcija pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į šią sritį.
Problemų šioje srityje įžvelgia ir L. Andriulis. Nors Vilnius pagal savo infrastruktūrą gali lygiuotis į geriausius Europos didmiesčius, viešasis transportas, pasak jo, yra probleminė sritis, miestą grąžinanti į tarybinius laikus.
„Transportas, gatvių, šaligatvių būklė išduoda, kad, deja, esame arčiau Moldovos negu Briuselio. Man, kaip miesto gyventojui, norisi, kad savivaldybė greičiau pašalintų sovietmečio randus, nes būtent viešasis transportas ir jo infrastruktūra yra tai, kas skiria vakarietiškus miestus nuo posovietinių miestų", – teigia verslininkas.
V. Benkunskas įsitikinęs: įgyvendinant viešojo transporto ir judumo projektus, labai svarbu atsirinkti prioritetus. Šiuo metu vykstantis Vilniaus centrinių gatvių siaurinimas, jo teigimu, šiai dienai neturėtų būti savivaldybės prioritetų sąraše.
„Dabar yra siaurinamos gatvės tam, kad būtų sukurtos žaliosios erdvės, tiesiami dviračių, pėsčiųjų takai. Tai – sveikintina, tačiau šiandien turime kur kas didesnių problemų šioje srityje – 230 kilometrų avarinės būklės gatvių, daugiau nei 600 kilometrų avarinės būklės pėsčiųjų takų, vienos dviračių takų sistemos nebuvimą. Todėl pirmiausia reikėtų spręsti tas problemas, su kuriomis vilniečiai susiduria kasdien, o vėliau imtis gatvių humanizacijos", – teigia TS-LKD kandidatas į Vilniaus mero postą.
Panašią nuomonę politikas turi ir apie kito kandidato į Vilniaus merus – A. Zuoko – idėją miesto pinigus investuoti į tramvajaus arba metro atsiradimą sostinėje. Pasak jo, nors Vilnius ir turi milijardinį biudžetą, naujos viešojo transporto rūšies atsiradimui tokių pinigų greičiausiai neužtektų, o jei ir užtektų, investicija ne tik neatsipirktų dėl per mažo keleivių srauto, bet ir išsekintų biudžetą, reikalingą esamoms ir anksčiau minėtoms problemos spręsti.
„Mes esame labai retai apgyvendintas miestas. Tarkime, Praha, yra dvigubai daugiau gyventojų turintis miestas ir gali sau leisti turėti šitas priemones. Man atrodo, kad mes turime investuoti į tas priemones, kurias jau naudojame, jas padaryti patogiomis, patraukliomis, tiksliomis, o ilgainiui, kai Vilnius pasieks milijoninį gyventojų skaičių, tada galėsime šnekėti apie tokias investicijas (į bėgines priemones, red. pastaba). Kol kas tokie pasiūlymai yra arba melas, arba nesuvokimas, apie ką šnekama, arba tiesiog cirkas", - sako V. Benkunskas.
V. Benkunsko nuomonei pritaria ir L. Andriulis, kurio teigimu investicijas kur kas racionaliau ir logiškiau yra skirti jau esamam viešojo transporto tinklui plėsti.
„Šiuo metu visuomeninio transporto Vilniuje yra gerokai per mažai ir jis kursuoja tikrai per retai. Todėl ne papildomi keliai, viadukai ar platesni šaligatviai gyventojus privers išlipti iš automobilių ir persėsti į autobusą ar troleibusą, o kokybiškas ir platesnis viešojo transporto pasiekiamumas", – sako L. Andriulis.
Akivaizdžius visuomeninio transporto trūkumus įžvelgia ir V. Šilinskas. Jis pastebi – viešąjį transportą žmonės renkasi tada, kai jis yra patogus ir leidžia kelionės tikslą pasiekti greitai ir laiku, todėl norint Vilniaus mieste puoselėti tvarų ir darnų judumą, būtina atkreipti dėmesį į viešojo transporto kokybę.
„Dažnu atveju Vilniuje su bet kokia kita transporto priemone yra judama greičiau, nei su visuomeniniu transportu, kuris, negana to, piko valandomis būna perpildytas, kai kuriais maršrutais kursuoja per retai, nėra ypatingai patogus neįgaliesiems, tėvams su mažais vaikais", – sako V. Šilinskas.
Mato Vilnių kaip dviračių miestą
Pasak V. Benkunsko, kartais klaidingai manoma, kad Vilniaus reljefas trukdo judėjimui dviračiu.
Tačiau tiek gausūs Europos miestų pavyzdžiai, tiek didėjantys dviratininkų srautai Vilniuje rodo, kad dviračiai atranda savo vietą visuomenėje. Politiko teigimu, per ateinančius ketverius metus, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pabaigti nepertraukiamo dviračių takų tinklo sujungimą, kad juo būtų patogu vykti iš vieno mikrorajono į kitą.
V. Šilinskas pritaria V. Benkunsko nuomonei, kad sprendžiant sostinės transporto problemas, būtina ne tik didinti maršrutų skaičių bei plėsti A juostų tinklą, bet ir investuoti į dviračių bei pėsčiųjų takų kokybės gerinimą ir tinklo plėtrą.
„Statistiškai, tarp visų ES šalių Lietuva yra antra nuo galo pagal vyrų sveiko gyvenimo amžių. Viena to priežasčių – per mažas žmonių judėjimas, kurį lemia tai, kad tiesiog nėra tinkamos infrastruktūros dviračiams. Nėra ne tik pakankamai dviračių takų, bet ir vietų, kur juos palikti. Jei mes suteikiame galimybę mieste patogiai judėti dviračiais ar pėsčiomis, natūraliai žmonės ja naudojasi ir tuomet ne tik gerėja jų sveikata, fizinė būklė, bet tuo pačiu taupomas ir laikas", – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Ar Vilnius išliks draugiškas elektriniams paspirtukams?
Elektriniai paspirtukai yra neatsiejama šiuolaikinė alternatyvaus judėjimo miestuose priemonė, tačiau Seime registruotos Saugaus eismo automobilių keliais pataisos, kuriomis siekiama pažaboti paspirtukus, sukėlė didelį šių transporto priemonių mėgėjų nepasitenkinimą.
„Patys paspirtukai nėra problema, atvirkščiai – tai puiki transporto priemonė ir ji privalo turėti vietą mieste. Tačiau Vilniuje paspirtukai neturi savo vietos ir todėl yra naudojami tam netinkamosiose vietose, kelia pyktį kitiems eismo dalyviams. Ir čia vėl grįžtame prie pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros trūkumo", – teigia V. Šilinskas.
V. Benkunskas taip pat įžvelgia esamas problemas, tačiau yra įsitikinęs – tokios mikromobilumo priemonės kaip elektriniai paspirtukai yra ypatingai reikalingos miestui, nes skatina mažesnį automobilių su vidaus degimo varikliais naudojimą. Anot kandidato į Vilniaus miesto merus, draudimai šiuo atveju nėra tinkamiausias ir miesto gyventojams palankiausias kelias, mat prieš pažangą ir ateitį kovoti nereikia.
„Šioje vietoje be infrastruktūros gerinimo, reikia minimalaus reguliavimo, kuris išspręstų saugumo klausimą, o vėliau galima būtų diskutuoti ir paspirtukų estetikos mieste klausimais, t. y. ar jie gali būti parkuojami visame mieste, ar atskirose zonose, kuriose vietose jais galima judėti, kuriose – ne ir t.t.", – teigia politikas.
Pasak V. Benkunsko, paspirtukų eismas iš esmės turėtų vykti dviračių takais, o kai kuriose lėto judėjimo zonose Senamiestyje, kur yra didelės pėsčiųjų santalkos, jų naudojimas turėtų būti apribotas. Politikas taip pat siūlo įvesti naujovę – paspirtukų ženklinimą numeriais, kurie padėtų užkardyti pažeidimus ir didintų atsekamumą eismo įvykiuose.
Didinti parkavimo vietų skaičių ar mažinti naudojimąsi automobiliais?
Dar viena problema, su kuria kasdien susiduria vilniečiai – automobilių parkavimui skirtų vietų trūkumas tiek miesto centre, tiek ir daugiabučių kiemuose. Dabartinė valdžios pozicija dar labiau mažinti parkavimo vietų skaičių ir persodinti sostinės gyventojus į viešąjį transporto, anot V. Benkunksko, kelia abejonių ir dar labiau aštrina esamą problemą.
„Link tvaresnio judumo turime eiti nuosekliai, diegti alternatyvas ir žmonėms aiškinti, kodėl to reikia ir tada tą pokyti galėsime turėti. Tačiau dabar yra skaičiuojama, kad vienas namų ūkis turi 1,5 automobilio ir nuo sovietinių metų, kai buvo statomos Justiniškės, Pašilaičiai, Lazdynai ir kiti, tai yra beveik dvigubai didesnis rodiklis. Natūralu, kad miegamuosiuose rajonuose, šitą problemą turime spręsti. Esame paskaičiavę, kad Vilniaus seniūnijose galima pastatyti 5 daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose daugiabučių namų gyventojai galėtų patogiai laikyti savo automobilius. Taip pat su nedidelėmis investicijomis ir nenaikinant žaliųjų plotų, daugiabučių kiemuose galima būtų statyti vadinamuosius korius. Mūsų skaičiavimais, per ateinančius 4 metus Vilniaus rajonuose galėtų atsirasti per 5800 naujų parkavimo vietų", – sako politikas.
Parkavimo vietų problemą Vilniaus centre kandidatas į Vilniaus mero postą siūlo spręsti vėl sugrįžtant prie patogaus viešojo transporto tinklo kūrimo projekto, kuris leistų automobilius palikti namuose ir į miesto širdį judėti alternatyviais keliavimo būdais. Naujų stovėjimo aikštelių atsiradimui vietos Vilniaus centre, pasak jo, taip pat dar yra. Puikus to pavyzdys – Žirmūnų mikrorajonas, kuriame nenaikinant žaliųjų erdvių, įskiepiai į jas pasitarnauja kaip naujos parkavimo erdvės.
Oro uostą turime, tačiau ar tinkamai išnaudojame?
Nors kalbėdami apie susisiekimo problemas įprastai akcentuojame keliavimą žemės transportu, daug verslo reikalais po Europą keliaujantis L. Andriulis atkreipia dėmesį ir į patogaus oro transporto trūkumą.
„Vertinant pagal keliavimo oru galimybes, Vilnius tikrai nėra Europos sostinė, o gal nesiekiame net B kategorijos miesto vardo. Deja, neturime jokios nacionalinės strategijos šiuo klausimu, gaištame laiką oro uostuose, permokame už skrydžius, taksi paslaugas. Lietuvių pagrindinis oro uostas šiai dienai yra Varšuvoje, o ne Vilniuje. Tai yra ne tik miesto, bet ir visos šalies problema. Jei dabartinio mero pirmasis dienotvarkės klausimas buvo uždaryti avialinijas, tai, tikiu, kad naujasis meras privalo pradėti dialogą su Susisiekimo ministerija, kaip šias problemas išspręsti", – sako verslininkas.
V. Benkunsko teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Susisiekimo ministerija ir Vyriausybe turėtų skatinti kaimyninių šalių avialinijų atėjimą į Lietuvą.
„Skrydžių skatinimo programa egzistuoja, tačiau ji yra nedovanotinai užleista. Neužtenka paskelbti konkursą, skirti kelis šimtus tūkstančių ir paprašyti, kad mus skraidintų po Europą. Mes turime proaktyviai dirbti su Europos avialinijomis, skirti reikiamus finansus ir kovoti dėl ne mažiau nei 20 skirtingų ir ilgalaikių krypčių iš Vilniaus. Tai išspręstų ne tik susisiekimo oru problemas, bet ir prisidėtų prie turizmo, verslo sektorių skatinimo ir augimo", – neabejoja politikas.
Prioritetas – gatvių pralaidumo ir būklės gerinimas
Ne visos per paskutinius aštuonerius dabartinio Vilniaus miestas mero kadencijos metus įgyvendintos iniciatyvos, pasak V. Benkunsko, miestui buvo žalingos, tačiau nemažai projektų nugulė į stalčius ir buvo pamiršti.
„Susisiekimo pralaidumas, siekis mažinti automobilių spūstis yra tai, kas iki šiol neįgyvendinta, nors tai ir yra ypatingo svarbumo klausimas. Per artimiausius ketverius metus didžiausių miesto arterijų infrastruktūros projektai privalo būti įgyvendinti. Lygiai tas pats galioja ir avarinės būklės gatvėms – tiesiai šviesiai turime sau pasakyti, kad privalome užasfaltuoti Vilnių. Tuomet pabaigti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, ir tik tuomet imtis gatvių humanizavimo bei projektų reprezentacinėse ir pavienėse Vilniaus zonose. Na, ir, žinoma, negalime užmiršti viešojo transporto infrastruktūros tobulinimo, – sako TS-LKD kandidatas į Vilniaus mero postą V. Benkunskas. – Transportas ir judėjimas mieste yra sritis, kuriai pokyčių reikia jau šiandien, todėl mes su komanda esame pasiruošę jų imtis ir sutvarkyti Vilnių taip, kad jame patogiai galėtų judėti visi eismo dalyviai be išimties."
Politinė reklama. Bus apmokėta TS-LKD PK sąskaitos, užsakovas Open Agency, UAB.