Įmonės augimas paveikė visas sritis
2024-ieji Lietuvos paštui buvo įspūdingi: siuntų kiekis išaugo trečdaliu, beveik 98 proc. siuntų per LP EXPRESS paštomatus pristatytos jau kitą darbo dieną, pasirašyta 1,5 tūkst. naujų sutarčių su el. parduotuvėmis. Toks augimas neišvengiamai paveikia visas įmonės sritis – nuo darbuotojų iki transporto.
„Daugėja siuntų, vadinasi, reikia daugiau kurjerių darbui atlikti, padaugėja kurjerių, jau reikia dairytis transporto ir pan. Augimas organizaciją veikia kaip darnią ekosistemą – niekas nėra vienas, visi susiję. Tad pernai metai tikrai buvo intensyvūs“, – pasakoja Laurynas.
Remiantis Lietuvos pašto užsibrėžtais tikslais, prasidėję 2025-ieji irgi žada daug veiksmo, ypač turint galvoje populiarėjantį e-komercijos sektorių.
„E-komercija, kurios apimtys kasmet paauga 5–7 proc., yra svarbi Lietuvos pašto dalis. Lietuviai pamėgo pirkti internetu ir siųstis prekes į namus. Žmonių elgsenos pokyčiai verčia keistis ir mus – didiname paštomatų kolonas strateginėse vietose, gausiname kurjerių, automobilių skaičių. Trijose Baltijos šalyse mūsų klientai gali naudotis virš 1150 paštomatų tinklu“, – vardija Operacijų padalinio vadovas.
Ką veikia Operacijų padalinys?
Anot L. Kazlausko, šis Lietuvos pašto padalinys be galo svarbus, nes apima daugelį sričių: LP EXPRESS paslaugas, siuntų, laiškų, prenumeratos skirstymą ir pristatymą; viso Lietuvos pašto turto – kilnojamo ir nekilnojamo – priežiūrą.
„Skaičiai rodo, jog visos Lietuvos pašto paslaugos reikalingos, tik jų poreikis laikui bėgant kinta: popierinius laiškus keičia elektroniniai, tradicines pašto siuntas – kurjerio pristatomos į paštomatus ar adresatui į namus. Tačiau nepaisant mažėjančių tradicinių pašto paslaugų apimčių, jos yra lygiai tokios pat svarbios ir užtikriname kokybišką jų teikimą“,– sako Laurynas.
Į Lietuvos paštą jis atėjo prieš pusantrų metų – iki tol dirbo kitoje siuntų bendrovėje. Lygindamas buvusią ir esamą darbovietes, Operacijų padalinio vadovas sako, jog Lietuvos pašto privalumas yra jo įvairiapusiškumas ir gebėjimas pasiūlyti daugiau paslaugų klientui: tradicinė veikla, pensijų ir pašalpų išnešiojimas, prenumeratos, paštomatai ir pan.
Laurynas pastebi, jog visur lyderiauti sudėtinga, tačiau organizacija prisitaikė prie pokyčių ir eina teisingu keliu, viską stebėdama, sverdama bei darydama drąsius sprendimus.
Vienas logistikos centras – neabejotinas efektyvumas
Perėjęs į Lietuvos paštą, Laurynas sako čia pajutęs didesnę atsakomybę, nes teko suvaldyti daugiau procesų, plačiau į viską gilintis, mokytis ir kelti savo kompetenciją.
Viena didesnių pertvarkų Operacijų padalinyje – centralizuotas LP EXPRESS siuntų skirstymas tik viename logistikos centre Vilniuje. Iki šio pokyčio įvairūs siuntų skirstymo darbai buvo atliekami ir kitose šalyje esančiuose skirstymo centruose. Centralizuoto skirstymo idėja Laurynas labai tikėjo ir sugebėjo įtikinti kitus vadovus.
Operacijų padalinio vadovas tvirtina, jog tai buvo absoliučiai pasiteisinęs sprendimas, nes viskas dabar atliekama automatizuotai, mažai bereikia rankų darbo.
„Tarkim, jei siunčiate kažką iš Vilniaus į Klaipėdą, tai siunta nekeliauja iš paštomato tiesiai į Klaipėdą – ji iš pradžių važiuoja į Vilniaus logistikos centrą, o iš ten – į Klaipėdos logistikos centrą, tada į paštą arba į paštomatą, iš ten – į namus.
Žvelgiant iš šono, gal ir keistai atrodo, tačiau mūsų skaičiai rodo, jog vienas logistikos centras darbą atlieka žymiai greičiau, nei siuntos būtų nukreipiamos į atskirų miestų centrus, o iš ten keliautų įvairiomis kryptimis. Dabar Vilniaus logistikos centre per naktį siuntos paskirstomos apie 2000 krypčių! Automatizacija užtikrina, kad siunta pateks būtent ten, kur ir reikia.
Tokį darbą patikint žmonėms, būtų sudėtinga įsivaizduoti tą procesą, jau nekalbant apie laiko sąnaudas. O dabar 97–98 proc. visų Lietuvos pašto siuntų adresatus Lietuvoje pasiekia jau kitą darbo dieną“, – efektyvų sprendimą komentuoja L. Kazlauskas.
Tvarūs sprendimai – tik sveikai pamatuoti
Viena iš naujovių Lietuvos pašte – elektromobiliai. Kaip sako Operacijų padalinio vadovas, jie buvo įsigyti ne dėl madingos bangos, kad būtų galima pasakyti, jog įmonė žengia tvarumo keliu.
„Esame valstybės valdoma bendrovė, viską analizuojame ir skaičiuojame. Įsivertinome, testavome ir elektromobilius naudojame tik ten, kur jie tikrai praverčia, t. y. nedideliems atstumams įveikti. Iki 2025 metų vidurio planuojame, kad automobilių parką papildys dar iki 170 elektromobilių.
Jei kalba pasisuka apie ilgesnius maršrutus, vien tvarumu konkurencinėje kovoje neišsilaikysi – juk neturi prabangos krauti automobilį, kai klientas laukia siuntinio. Būti tvariems nėra sudėtinga, tačiau kaštų eilutė svarbiausia – skaičiai atsako į visus klausimus ir diktuoja sprendimus. Tuo sveikai pamatuotu keliu ir bandome eiti“, – argumentuoja L. Kazlauskas.
Pašnekovas sako, jog transportas – automobiliai ir autobusiukai/furgonai – yra svarbi Lietuvos pašto dalis. Visi jie per mėnesį vidutiniškai nuvažiuoja 1,25 mln. km, o vidutiniškai per vieną darbo dieną yra įveikiama 60 000 km, t. y. lyg būtų 1,5 karto apvažiavę Žemės rutulį.
„Nors Lietuvos pašte dirbu pusantrų metų, tačiau šie skaičiai mane kaskart pribloškia“, – sako Operacijų padalinio vadovas Laurynas.
Svarbiausia – stengtis išlaikyti kokybę
Operacijų padalinio vadovas, paklaustas, su kokiais žodžiais jam asocijuojasi paštas, atsakė nedvejodamas: „Esminiai žodžiai būtų šie: lengvai, paprastai, kokybiškai ir greitai. Nesvarbu, ar žmogus laukia siuntos į paštomatą iš elektroninės parduotuvės, siunčia atvirlaiškį ar dovaną į užsienį per pašto tinklą ar naudojasi LP EXPRESS kurjerio paslaugomis, – stengiamės, kad visos paslaugos būtų kokybiškos ir kuo lengviau prieinamos.“
Pašnekovo teigimu, skaičiai rodo, jog Lietuvos paštas rinkos standartus atitinka, o kai kur – net juos viršija. Žinoma, kai tenka gabenti milijonus siuntų, klaidų įvyksta, tačiau minimaliai. Svarbiausia, anot Lauryno, jų nekartoti.
„Metų pradžioje susidėliojome strateginius tikslus ir jų siekiame. Vienose srityse viskas vyksta sklandžiai, kitoms galbūt reikia daugiau dėmesio, peržiūros. Tačiau, kai perpranti procesus, tiesiog imi ir sprendi. Viskas yra įmanoma – juk net Žemės rutulį beveik dukart per dieną apvažiuojame“, – šypteli primindamas L. Kazlauskas.