Šiandien, prabėgus jau beveik trims dešimtmečiams, Aušrutės rankos barškina ne tik modernią klaviatūrą, bet ir valdo procesus, kurie formuoja Lietuvos filatelijos ateitį. Moteris yra vienintelė filatelijos ekspertė „Lietuvos pašte" ir Pašto mokos ženklų leidybos komisijos pirmininkė, atsakinga už tai, kam bus dedikuoti nauji lietuviški pašto ženklai.
„Žinote, kartais pagalvoju, kaip būtų nustebę mano pirmieji kolegos, jei būtų galėję pamatyti, ką mes darome šiandien", – sako Aušrutė, o jos balse justi pasididžiavimas. „Šiemet išleidome pirmąjį pašto mokos ženklą su QR kodu. Supratau, kad kiekvienas pašto ženklas – tai ne tik vaizdas, bet ir istorija, technologijų pažanga, naujų galimybių atvėrimas. Tai tarsi tiltas tarp tradicijų ir inovacijų, ir aš džiaugiuosi galėdama būti to tilto statytoja."
Šimtmečių istorija mažame popieriaus gabaliuke
Aušrutės kelias į filateliją nebuvo tiesus ar iš anksto suplanuotas. Vaikystėje ji nebuvo pašto ženklų kolekcininkė, bet prisimena, kaip stebėdavo brolį, kruopščiai dėliojantį pašto ženklus į albumą. „Žiūrėdavau į jį ir galvodavau – koks kantrybės reikalaujantis hobis", – juokiasi ji. „Bet pati kolekcininke netapau. Užtenka pavartyti kasmet Lietuvos pašto išleidžiamų pašto ženklų rinkinius. Kiekvienas ženklas man – tarsi mažas langas į svarbų įvykį ar asmenybę."
Šiandien Aušrutės akys sušvinta, kai ji kalba apie savo darbą. „Ši veikla nori ar nenori, verčia nuolat viskuo domėtis. Ji supažindina su šalių istorija, žinomais žmonėmis, jų nuveiktais darbais. Neįtikėtina, kaip mažame popieriaus gabaliuke galima atspindėti šimtmečių istoriją", – Aušrutė stabteli, mąstydama apie visus sutiktus žmones.
Per savo karjerą Aušrutė patyrė daug įsimintinų momentų, bet labiausiai jai įstrigo pirmoji Tarptautinė filatelijos paroda 2013 metais Esene, Vokietijoje. „Tai buvo tarsi filatelijos Olimpas", – prisimena ji su šypsena. „Tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, visi susivieniję dėl meilės mažiems popieriaus gabaliukams. Tada supratau, kad filatelija – tai ne tik hobis ar profesija, bet ir savotiška pasaulinė kalba."
Pašto ženklų kūrimas – ilgas ir sudėtingas procesas
Filatelijos ekspertė atskleidžia, kad pašto ženklų kūrimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, kartais trunkantis net pusantrų metų. „Tai nėra tik paprastas piešinių atrinkimas. Tai ilgas ir kruopštus procesas, kuris gali užtrukti net pusantrų metų ar ilgiau", – sako ji su šypsena.
Aušrutė paaiškina proceso etapus: „Viskas prasideda nuo idėjų rinkimo. Iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos visi norintieji gali siūlyti temas ateinantiems metams. Tai atveria duris visuomenei dalyvauti mūsų kultūrinio paveldo kūrime."
Jos akys sužiba, kai ji pasakoja apie komisijos darbą. „Mūsų komisija atrenka apie 12–15 pasiūlytų temų. Tai nėra lengva užduotis, nes kiekviena tema turi atitikti griežtus kriterijus, – aiškina Aušrutė. – Pašto ženklų temos ir motyvai turi glaudžiai sietis su šalies kultūriniu identitetu arba prisidėti prie kultūros sklaidos ar taikos išsaugojimo. Be to, juose neturi būti politinio arba kokį nors asmenį ar šalį žeidžiančio turinio."
Aušrutė pabrėžia, kad pašto ženklai turi būti svarbūs šaliai, kurioje jie leidžiami: „Tai nėra tik gražūs paveikslėliai. Tai mūsų istorijos, kultūros ir vertybių ambasadoriai, keliaujantys po visą pasaulį."
Po temų atrinkimo prasideda kūrybinis procesas. Skelbiamas konkursas menininkams, kurie kuria iliustracijas pagal numatytas tematikas. Anot pašnekovės, tai vienas įdomiausių etapų, kai galima matyti, kaip menininkai interpretuoja idėjas.
Komisijos darbas tęsiasi ir po menininkų konkurso. „Lietuvos paštas“ atidžiai peržiūri visus darbus ir atrenka labiausiai temą atskleidusio menininko iliustraciją. Tai nėra lengvas sprendimas, sako pašnekovė, nes kiekvienas darbas yra unikalus ir vertingas.
Moteris atskleidžia ir vieną netikėtą faktą: „Galbūt kai kam pasirodytų keista, bet Lietuvoje pašto ženklai gyviems asmenims neleidžiami. Tai padeda išlaikyti objektyvumą ir istorinę perspektyvą."
Ji su pasididžiavimu kalba apie galutinį rezultatą: „Kai pašto ženklo tiražas pagaliau atspausdinamas ir pradedamas platinti, jaučiuosi tarsi būčiau dalyvavusi mažo meno kūrinio gimimoe. Kiekvienas ženklas – tai ne tik vaizdas, bet ir istorija, emocija, dalis mūsų tapatybės."
Auga ir bręsta kartu su pašto ženklais
Nepaisant technologijų pažangos ir skaitmenizacijos, Aušrutė tiki pašto ženklų ateitimi. „Jie yra ne tik išankstinio apmokėjimo priemonė, bet ir mūsų istorijos, kultūros ambasadoriai. Kiekvienas pašto ženklas – tai mažas meno kūrinys, keliaujantis per pasaulį ir pasakojantis mūsų istoriją."
Aušrutės istorija atspindi ir „Lietuvos pašto" vertybes bei parodo, kaip aistra savo darbui, nuolatinis smalsumas ir noras tobulėti gali sukurti išskirtinę karjerą net ir tradicinėje pramonės šakoje.
„Kartais juokauju, kad aš ir pašto ženklai kartu augame ir bręstame, – sako ji su šypsena. – Kai pradėjau dirbti, dar neturėjome nei eurų, nei QR kodų. O dabar? Dabar mes kuriame pašto ženklus, kurie yra ir tradicijos, ir inovacijos sintezė."
„Lietuvos paštas" ne tik prisitaiko prie rinkos poreikių, bet ir suteikia darbuotojams galimybes tobulėti derinant darbą su asmeniniu gyvenimu. Aušrutė tai patvirtina savo pavyzdžiu: „Per šiuos dešimtmečius ne tik augau profesiškai, bet ir sukūriau šeimą, užauginau vaikus. Įmonė visada buvo lanksti ir supratinga, kai reikėjo derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus."
Statistika rodo, kad apie 35 proc. „Lietuvos pašto" darbuotojų dirba daugiau nei 10 metų, o apie 5 proc. turi vieno ar kito tipo negalią. „Tai parodo, kad mūsų įmonė yra ne tik darbo vieta, bet ir bendruomenė", – sako Aušrutė.
„Mes visi, nepriklausomai nuo patirties ar gebėjimų, prisidedame prie bendros gerovės kūrimo. Tai kaip didelis pašto ženklas – kiekvienas esame maža, bet svarbi jo dalis. Ir kiekvieną dieną, ateidama į darbą, jaučiuosi tarsi būčiau kūrybos proceso dalis. Tai jausmas, kurio nekeisčiau į nieką kitą", – sako Aušrutė, o jos akyse atsispindi tas pats entuziazmas, kuris atvedė ją į „Lietuvos paštą" prieš beveik tris dešimtmečius.