Paštas – tarsi laikrodis: viskas turi būti sustyguota

Inga prie Lietuvos pašto vadovų komandos prisijungė daugiau nei prieš šešerius metus. Atėjo į bendrovę, kuri inicijavo didžiulius pokyčius – pertvarka tęsiama ir dabar.

„Matome, kad dar yra kur stengtis, tačiau labai gerai žinome, kur link judame. Kai atėjau dirbti į Lietuvos paštą, žinojau, kad laukia didžiulės transformacijos. Buvo atnaujinta strategija, parengti planai procesų automatizavimui ir skaitmenizavimui, darbo sąlygų gerinimui.

Nors žinojau, kad teks įveikti nemažai iššūkių, tačiau girdėjau abejonių dėl mano pasirinkimo bei nuomonių, kad Lietuvos paštas yra vakardienos įmone. Tačiau realybė pasirodė kitokia: radau profesionalius kolegas, stiprią vadovų komandą ir dar kartą įsitikinau, kad bičiulių įsivaizdavimai dažnai yra stereotipai. Dabar dažnai girdžiu – matome kaip paštas keičiasi“, – prisimena I. Rinkevičienė.

Pašnekovė sako, jog padirbusi kolektyve greitai pajuto, jog organizacinė kultūra čia skiriasi nuo tų, kurias matė dirbdama telekomunikacijų, leidybos versle. Čia buvo mažiau resursų, todėl į daugelį dalykų Ingai teko pažvelgti kūrybiškiau ir lanksčiau, kad turimomis galimybėmis pasiekti kuo geresnių rezultatų.

„Pagrindinis dalykas – suprasti ir priimti įmonės kitoniškumą, tuomet daug paprasčiau viską suvaldyti ir diegti pokyčius. Lietuvos paštas yra kaip laikrodis – siuntos klientus turi pasiekti laiku išlaikant kokybinius reikalavimus. Todėl mūsų prioritetai – efektyvumas, darbuotojų orientacijos į klientą ugdymas, kad klientai gautų kokybiškas paslaugas“, – sako Organizacijos vystymo departamento vadovė.

Vienoje įmonėje išvien darbuojasi kelios kartos

„Mano veiklos laukas – kolektyvas ir su juo susiję procesai: atrinkti ir ugdyti žmones, sudaryti tinkamas atlygio, motyvacines sistemas, sustyguoti vidinę komunikaciją ir pan. Atėjus dirbti, mane labiausiai nustebino skaičius žmonių, kurie Lietuvos pašte dirba net po kelis dešimtmečius - net trečdalis dirba čia 10 ir daugiau metų, o tai yra didelė organizacinė atmintis. Negalėjau patikėti, kad dar yra tokių darbo vietų“, – prisipažįsta I. Rinkevičienė.

Tiesa, per pastaruosius metus Lietuvos paštas ne tik atsinaujino, bet ir atsijaunino.

„Čia gali sutikti ir dirbančių 18-mečių, ir perkopusių 70-metį darbuotojų, taigi, kelios kartos po vienu stogu. Aišku, visko nutinka, pasitaiko nesusikalbėjimų, kaip tame filme su Roberto de Niro „Praktikantas“, tačiau tam ir esame, kad sugyventų drauge jauni ir brandesni darbuotojai, kad mokytų vieni iš kitų ir drauge siektų įmonės tikslų“, – apie kolektyvo formavimo ypatumus pasakoja pašnekovė.

Lietuvos pašto darbuotojų patirtis yra vertinama

Kiekvienoje darbovietėje kažko naujo išmokstama. Inga sako, jog per tuos darbo metus augo drauge su organizacija, išmoko vienu metu tvarkytis su daugybe kompleksinių, sudėtingų situacijų, neatidėti spręstinų dalykų, kad maža sniego gniūžtė vėliau nevirstų didžiuliu kamuoliu.

Tačiau yra dalykai, kurių išmokti neįmanoma – tai darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

„Personalu besirūpinančio vadovo misija nėra lengva – iš vienos pusės žiūri, kaip gerinti darbo sąlygas, o iš kitos – turi apmąstyti, kaip išsklaidyti tą nemalonią emociją, kuri tvyro jeigu su tenka įgyvendinti darbuotojų skaičiaus mažinimus, kurie vyksta dėl procesų tobulinimo bei besikeičiančių rinkos sąlygų. Svarbu ir paliekantys įmonę kolegos, bet ir tie, kurie tęsia darbus“, – aiškina I. Rinkevičienė.

Ji sako, kad Lietuvos pašto darbuotojai rinkoje itin vertinami – paskelbus apie pokyčius sulaukdavo daugybės skambučių bei žinučių iš kitų darbdavių – visiems reikėdavo darbuotojų savo įmonėms. Anot Ingos, įmonė išeinantiems darbuotojams organizuodavo susitikimus su kitomis įmonėmis, kad atleidimai būtų kuo mažiau skausmingi.

Lietuvos paštas yra tas darbdavys, kuriam rūpi darbuotojai. Manau, tai liudija tai, kad gana dažnai, atsiradus laisvai pozicijai, buvę darbuotojai vėl pretenduoja ir grįžta. Vadovai sugrįžusiais kolegomis ypač džiaugiasi“, – sako I. Rinkevičienė.

Įmonėje – net 100 įvairiausių darbo pozicijų

Pasakodama apie organizacijos, atskirų komandų formavimą, Inga tvirtina, jog be profesinių kompetencijų, svarbu, kad naujas žmogus perimtų organizacinę kultūrą, suvoktų, kur ateina dirbti.

„Iš žmonių, pretenduojančių į tam tikras darbo pozicijas Lietuvos pašte, labai dažnai girdžiu, jog jie nori dirbti didelėje strateginėje įmonėje ir įgyti patirties. Malonu, jog pastebi, kad mes keičiamės, o dar maloniau, jog ir patys nori būti tų pokyčių dalimi“, – dažniausius darbuotojų vardijamus argumentus pamini pašnekovė, kuri Vilniaus universiteto organizacinės psichologijos magistrantams dar dėsto organizacinę kultūrą.

Organizacijos vystymo departamento vadovė prideda, jog norinčius dirbti Lietuvos pašte motyvuoja ir faktas, jog šis darbdavys yra gerai žinomas ir dirbantis visoje Lietuvoje. Šiuolaikinis jaunimas mąsto plačiai, jiems rūpi įmonės reputacija, inicijuojami pokyčiai.

„Darbo pokalbio metu apie papildomas vertes – nemokamą kavą ar dalijamus kruasanus – kandidatai paprastai nesiteirauja. Bent jau man neteko tokių sutikti“, – šypteli Inga.

Per šešerius metus , kaip tvirtina pašnekovė, įmonėje atsirado naujų pareigybių verslo, technologijų, plėtros, tvarumo sektoriuose.

Visgi didžiausia „Lietuvos pašto“ darbuotojų dalis – per 1000 – išliko laiškininkai, antra didelė grupė – klientų aptarnavimo specialistai, o trečia – logistikos veiklose dirbantys skirstytojai. Anot I. Rinkevičienės, Lietuvos pašte priskaičiuojama daugiau nei 100 įvairiausių darbo pozicijų!

Pokyčiai nesibaigė, tęsime tai, ką esame numatę, kad Lietuvos paštas darbuotojams būtų puikia vieta augti, tobulėti bei pritaikyti turimas kompetencijas“, – tvirtina I. Rinkevičienė.