Anot daugiabučio gyventojos Marijos, renovacijai motyvavo didžiulės sąskaitos už šildymą ir tai, kad namuose žiemą visuomet buvo šalta – temperatūra tesiekė 14-15 laipsnių.
„Per nesandarias daugiabučio sienas išeidavo visa šiluma, gyventi buvo itin nemalonu. Įsivaizduokite, mane atvykę aplankyti vaikai su anūkais dažnai jiems uždėdavo pirštines, kad jų rankos nesušaltų“, – pasakoja 15 metų daugiabutyje gyvenanti Marija.
Ji pratęsia, kad ir bendra namo būklė buvo prasta – gyventojams vis tekdavo jį remontuoti, tačiau tai buvo neefektyvu. Pavyzdžiui, buvo atnaujinta laiptinė, tačiau prakiuro stogas ir visi atlikti darbai neteko prasmės.
„Po renovacijos džiaugiuosi atnaujinta šildymo sistema – kiekvieno buto gyventojai gali reguliuotis, kiek šilumos jiems reikia ir gyventi komfortiškai. Dabar žiemomis bute nusistatau apie 20 laipsnių temperatūrą, vaikštau su palaidine trumpomis rankovėmis“, – renovacijos privalumais dalinasi moteris.
Ji pasakoja, kad kartu su namo kaimynais susitvarkė ir aplinką, buvo atnaujintas apšvietimas prie namo, takeliai, išpjauti nereikalingi krūmai, vietoj kurių šįmet planuojama sodinti naujus.
„Visi kaimynai labai bendruomeniški, investuojame ir savo lėšas į aplinkos tvarkymą, dalį išlaidų padengė po renovacijos likęs priduotas metalas. Gražioje aplinkoje gyventi daug maloniau, tiek mes, tiek aplinkinių namų kaimynai grožisi mūsų daugiabučio renovacijos rezultatais, į namus grįžti tapo maloniau, taip pat smagu pasikviesti ir svečius“, – teigia Marija.
Sutaupymai – geriausias renovacijos naudų įrodymas
Daugiabučio renovaciją administravusios įmonės atstovas Donatas Jankevičius pasakoja, kad gyventojus modernizacijai labiausiai paskatino didelės sąskaitos už šildymą bei šalia jau esančių atnaujintų daugiabučių namų geroji patirtis.
„Renovacijos metu įdiegėme standartines priemones: pakeitėme šildymo sistemą, apšiltinome sienas, stogą ir pamatus. Taip pat pakeitėme tambūrų ir įėjimo duris, laiptinių langus. Didžiausias iššūkis buvo nuotekų vamzdynų keitimo procesas – po dalimi namo nėra rūsio ir, norint pakeisti vamzdynus, reikėjo keliuose butuose ardyti grindis. Vis dėlto, gyventojai tai žinojo iš anksto, todėl problemų nekilo“, – teigia D. Jankevičius.
Pašnekovas labiausiai džiaugiasi gyventojų iniciatyva – užbaigus renovacijos darbus, jie savo iniciatyva įsirengė mažosios architektūros elementus, naujus suoliukus, gėlynus ir toliau sėkmingai puoselėja aplinką. Šis gerasis renovacijos pavyzdys paskatino ir šalia esančio daugiabučio gyventojų svarstymą apie galimybę prisijungti prie savivaldybės renovacijos programos.
„1977 metais statytas daugiabutis po modernizacijos pasiekė C energinio naudingumo klasę. Pasiektas 66 proc. skaičiuojamasis energijos sąnaudų sumažėjimas, per metus daugiabutis į aplinką išmes net 20,7 t mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2019-2020 m. šildymo sezono metu, prieš renovaciją, šis daugiabutis buvo vienas iš daugiausiai energijos šildymui (kWh) sunaudojančių namų, 326 vietoje iš 339, kuriems šilumą tiekia šilumos tinklai. Po daugiabučio modernizavimo, šis daugiabutis pakilo į 41 vietą tarp 351 daugiabučio. Tad renovacijos sutaupymai – akivaizdūs“, – pasakoja D. Jankevičius.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus ne tik gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.