Iki renovacijos dar 1958 m. statyto dviejų aukštų daugiabučio pastato būklė buvo labai prasta. Gyventojams nuolatinių rūpesčių kėlė kiauras namo stogas, netvarkingai veikianti šildymo sistema, pasenusi elektros instaliacija ir beveik avarinė vamzdynų būklė.
„Renovacijos metu buvo išspręstos ilgus metus daugiabučio namo gyventojus neraminusios problemos: apšiltintas stogas, fasadas ir cokolis, pakeisti langai ir durys, atnaujinta ventiliacija, karšto vandens ir šildymo sistemos bei elektros instaliacija. Taip pat įrengtas naujas šilumos punktas, leidęs gerokai sumažinti kasmėnesines sąskaitas už šildymą“, – sako daugiabučių renovacijos projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Viščiūnienė.
Daugiau nei perpus mažesnės sąskaitos už šildymą
Užbaigus Vytauto g. 65 esančio daugiabučio renovaciją, gyvenamojo namo energetinio efektyvumo klasė nuo E pakilo iki C, o gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą sumažėjo daugiau nei tris kartus – 67,15 proc. Be to, į aplinką išskiriamų kenksmingų CO2 dujų kiekis sumažėjo 40,1 kg.
„Gyventojai džiaugiasi ypač komfortiškomis sąlygomis namuose ir teigiamai vertina renovacijos rezultatus. Net ir šaltomis žiemos dienomis butuose šilta, jauku ir komfortiška gyventi“, – teigia K. Viščiūnienė.
Renovuoti ir aplinkiniai namai
Daugiabučių renovacijos projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotoja pasakoja, kad šis daugiabutis buvo vienas paskutiniųjų likusių nerenovuotų pastatų gatvėje. Šiuo metu Vytauto g. 65, nelyginiu numerio pažymėtų nemodernizuotų namų liko vos vienas.
„Matome, kad geri pavyzdžiai motyvuoja aplinkinius ryžtis renovacijai. Kadangi Palanga yra pakankamai nedidelis miestas, kiekvienas kurorte atnaujintas pastatas, nepriklausomai nuo to, kur jis stovi, yra puikus ir sektinas pavyzdys kitiems. Be to, nors greta Vytauto g. 65 esančio daugiabučio yra tik komerciniai ir viešosios paskirties pastatai, praėjusiais metais jie taip pat buvo modernizuoti. Taigi džiugu, kad neabejotiną renovacijos naudą įvertina net ir jų savininkai“, – teigia K. Viščiūnienė.
Skirtingos gyventojų nuomonės
Kadangi Palangos daugiabučių namų butai daugeliui žmonių yra antrieji namai, kur lietuviai ar kitų šalių gyventojai atvažiuoja tik pailsėti, būstų savininkų nuomonė renovacijos klausimais ne visuomet sutapo.
„Pavyzdžiui, kartą ar kelis kartus per metus užsukantiems būstų šeimininkams aktualiausios buvo šildymo kainos, kai tuo metu nuolatiniams gyventojams rūpėjo ir estetiška pastato išvaizda. Laimei, didelių nesutarimų nekilo ir gretai buvo rastas kompromisas, dėl kurio miesto centre stovintis pastatas šiandien maloniai džiugina tiek visus gyventojus, tiek ir į kurortą pasisvečiuoti užsukusius poilsiautojus“, – sako daugiabučių atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotoja.
K. Viščiūnėnė priduria, kad daugiabučio gyventojų bendruomeniškumą parodo ir jų požiūris į ilgiau nei planuota užtrukusį atnaujinimą. Nors darbų pradžia buvo paskelbta 2019 m. spalio 11 d., projektas įgyvendintas tik 2021 m. gruodžio mėn. Taip nutiko dėl brangstančių statybinių medžiagų, nepatrauklios pastato vietos ir prasidėjusios pandemijos. Tačiau gyventojai buvo kantrūs ir jokių nesutarimų nekilo.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus ne tik gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.