Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Saulutė“ pirmininkės Ritos Kalinauskienės teigimu, modernizacijos projekto įgyvendinimas neužtruko. Devynaukščio namo atnaujinimo darbai prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. ir buvo baigti po metų.
„Gyventojai buvo labai motyvuoti renovuoti daugiabutį, nes norėjo, kad jų būstai būtų energetiškai efektyvūs, daugiabutis mažiau šilumos išleistų į aplinką pro nesandarias sienas bei langus, o sąskaitos už šildymą būtų mažesnės. Vienas pagrindinių iššūkių buvo statybos darbų kokybės užtikrinimas – tačiau visi gyventojai buvo labai įsitraukę, kartu stebėjo statybos darbų vykdymą, kad pasiektume norimą rezultatą. Tik gyventojų dėka, kurie buvo ypač aktyvūs ir suinteresuoti, kad modernizacijos darbai būtų atlikti tinkamai, turime tokį gražų ir šiltą namą“, – teigia R. Kalinauskienė.
Renovacijos finansinė nauda – akivaizdi
Daugiabučio renovacijos metu įgyvendintas platus spektras energetinį efektyvumą didinančių priemonių: pakeisti visi šilumos punkto įrenginiai, atnaujintos šildymo, karšto vandens, ventiliacijos sistemos, apšiltintas stogas ir fasado sienos, pakeista lietaus nuotekų sistema, įstiklinti balkonai, pakeistos bendro naudojimo lauko durys ir laiptinės langai, atnaujinta elektros instaliacija, pakeisti liftai.
„Po renovacijos gyventojai džiaugiasi, kad namas atrodo daug gražiau ir yra šiltas. Modernizacijos metu iš F energetinio naudingumo klasės pasiekta B klasė, todėl ir išlaidos už šildymą gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, jei prieš renovaciją 66 kv. m butas už šildymą mokėjo apie 100 Eur, tai po renovacijos – apie 30 Eur. Finansinė nauda yra akivaizdi“, – sako R. Kalinauskienė.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Saulutė“ pirmininkės teigimu, aplinkiniai daugiabučiai kol kas nėra renovuojami, todėl šis namas išsiskiria. Gyventojai pastebi, kad kartais žmonės atklysta prie namo apsižvalgyti, pasidžiaugia jo estetiška išvaizda.
„Tikimės, kad mūsų pavyzdys įkvėps ir kaimyninius namus atsinaujinti. Po renovacijos gyvename komfortiškesnėje aplinkoje, gera grįžti į šiltus ir gražius namus, o taip pat džiugu, jog modernizacijos metu sustiprėjo namo gyventojų bendruomeniškumo jausmas. Visiems labiau rūpi, kokioje aplinkoje gyvename. Gražų namą automatiškai norisi labiau saugoti, aplink jį tvarkyti. Tuo pačiu, renovacijos metu turėjome galimybę geriau pažinti vieni kitus. Todėl ir po atnaujinimo darbų pabendraujame, pasidaliname privalumais“, – priduria bendrijos pirmininkė.
Klaipėdiečiai supranta renovacijos naudas
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinių administravimo skyriaus vedėjos Dianos Gerasimovienės, uostamiestyje jau renovuota 14 proc. visų daugiabučių, o šiuo metu renovuojamas dar 121 namas. Atstovė pastebi, kad miestiečiai noriai atnaujina gyvenamuosius namus ir puikiai supranta būsto modernizacijos naudas.
„Baltijos pr. apylinkėse jau yra nemažai renovuotų namų, o dar daugiau – norinčių pradėti modernizaciją. Gyventojų įkalbinėti nereikia, nes geriausia renovacijos reklama –pozityvios kaimynų ir artimųjų istorijos. Žmonės tarpusavyje pasikalba, pasidalina, kiek moka už šildymą, pasidžiaugia, kokioje aplinkoje gyvena. Tuomet ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai suvokia, kad tokių teigiamų pokyčių nori ir savo name“, – sako D. Gerasimovienė.
Anot pašnekovės, Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat teikia prioritetą modernizuotų daugiabučių aplinkos sutvarkymui – žibintų pakeitimui, automobilių aikštelių išplėtimui, žaidimų aikštelių atnaujinimui. Aplinka yra tvarkoma pagal gyventojų pageidavimus, nes jie geriausiai žino, ko trūksta ir kokiame kvartale norėtų gyventi.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto indėlį į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos taip pat svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.