Esminis ir bendras visų tikslas, kad Vilnius taptų dar draugiškesniu ir patogesniu miestu gyventi bei keliauti nepaisant to, kaip judėsite – viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis automobiliu ar kitaip.
Didžiausi iššūkiai – centrinėje miesto dalyje
„Pagrindinės kasdieninės kelionės Vilniuje įprastai, ne pandemijos aplinkybėmis, yra į darbą ir iš jo. Todėl ypač svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kad kartu galėtume rasti geriausius judumo sprendimus“, – sakė „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė. Jau ketvirtus metus vykdome apklausas miesto įmonėse, kurios atskleidžia realius poreikius vilniečių kelionėms į darbą ir iš jo. „2019-2020 m. apklausėme daugiau nei 6,5 tūkst. darbuotojų iš 221 įmonių, įvairiuose miesto rajonuose. Vis dėlto daugiausia bendrovių veikia centrinėje miesto dalyje. Dėl to čia kyla didžiausi iššūkiai judumo paslaugų teikimui. Atlikę apklausas, įmonėms pateikiame rezultatus ir pasiūlome idėjų naujoms motyvacinėms priemonėms – galbūt kompensuoti savo darbuotojų ilgalaikius viešojo transporto bilietus, gal įrengti daugiau dviračių stovų ar kitų“, – sakė M. Gusarovienė.
Tyrimas rodo, kad naujausia ir ryški tendencija – vis daugiau vilniečių kelionėms į darbą renkasi dviračius ir elektrinius paspirtukus. Jie jau tapo ne pramoga, bet kasdienai skirtu transportu. „Apskritai kelionės laiką labai lemia darbo pradžia. Todėl įmones skatiname, kad darbo grafikas būtų lankstesnis – nebūtinai nuo 8 val. Dauguma įstaigų centrinėje Vilniaus dalyje darbą pradeda būtent šiuo metu, žmonės įstringa kamščiuose. Žinoma, pandemija tvarką pakeitė, tačiau pokyčiai bus svarbūs ir jai pasibaigus“, – atkreipė dėmesį „Susisiekimo paslaugos“ vadovė.
Lūkesčiai viešajam transportui vis didesni
M. Gusarovienė atkreipė dėmesį, kad viešajam transportui keliami lūkesčiai auga: jei prieš keletą metų svarbiausia buvo autobuso ar troleibuso švara, dabar jau svarbu ir tai, ar jame yra wifi ryšys, galimybė pasikrauti išmaniuosius įrenginius, keleiviams rūpi ir ekologija. Anot pašnekovės, labai svarbu, kad įmonės skatintų ir sudarytų galimybes savo darbuotojams keliauti viešuoju transportu – minėta apklausa parodė, kad virš 30 proc. jos dalyvių dažniau judėtų viešuoju transportu, jei darbdaviai juos motyvuotų. Keičiant judumo įpročius svarbūs ir kiti dalykai: susisiekimo greitis, patogūs atsiskaitymo už kelionę būdai bei tinkamas informavimas. Kuo čia galėtų prisidėti verslo įmonės? Anot M. Gusarovienės, galima pasirūpinti, jog įmonėje ar netoli jos atsirastų ekranai, kuriuose matytųsi informacija apie viešojo transporto atvykimo ir išvykimo laikus, taip pat pasiūlyti darbuotojams dirbti lanksčiu darbo grafiku. Žinoma, ir apmokėti keliones, kompensuojant jų išlaidas viešojo transporto bilietams.
Iš automobilio – į autobusą? (Ne)įmanoma
Būtent šioje srityje – skatinant darbuotojus dažniau rinktis keliavimą į darbą ir iš jo viešuoju transportu – turėjo ką papasakoti kita idėjų mugės dalyvė - bendrovės „Wix.com“ darbuotojų patirčių specialistė Indrė Grigaliūtė. Įmonė įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, tad natūralu, jog vienas pagrindinių klausimų darbuotojams atėjus į darbo pokalbį būdavo: „ar bus kur parkuoti automobilį?“. „Toks klausimas Dubline, San Franciske, kur „Wix.com“ taip pat turi biurus, net nekyla. Ten įprasta į darbą vykti viešuoju transportu. Vilniuje, deja, ne visada“, – sakė įmonės atstovė. Šiuo metu „Wix.com“ biure Vilniuje dirba 200 darbuotojų. Darniau judėti juos skatina pati bendrovė, siūlanti darbuotojams rinktis vieną iš 7 motyvacinių paketų. Tarp jų yra ir kelionių viešuoju transportu kompensavimas. Visi „paketai“ sukurti išanalizavus darbuotojų keliavimo įpročius ir poreikius. Tokią praktiką įmonė taiko ne vienus metus. Pasak jos, nors kol kas kelionės į darbą viešuoju transportu tarp įmonės darbuotojų nėra populiariausios, nemažai darbuotojų iki karantino jas derindavo kartu su kitais keliavimo būdais. Vis dėlto iš 200 darbuotojų jokios alternatyvos keliavimui automobiliu nėra pasirinkę vos keli procentai – visi kiti atrado sau tinkamus būdus. Pasikeisti „motyvacinį“ judumo į darbą planą darbuotojai gali kas mėnesį. Taigi, ir išbandyti vis naujas judumo alternatyvas.
Mieste kuria balansą
Pasak „Susisiekimo paslaugos“ tvaraus susisiekimo skyriaus vadovo Anton Nikitin, net 75 proc. vilniečių gyvena pakankamai arti darbo vietos. Tad jie tikrai turi galimybę pakeisti judumo įpročius į darnesnius. „Gatvės, kaip ir pusryčiai, geros tada, kai yra subalansuotos – ir skanu, ir sveika. To ir siekiame – balanso“, – teigė A. Nikitin, pridūręs, kad vienas naujausių gatvių balanso pavyzdžių yra Giedraičių gatvė, kurioje pakeista infrastruktūra leidžia kurti humanizuotą aplinką.
„Kartais mums sako: „paplatinkite gatvę, bus visiems patogiau keliauti“. Bet tyrimai rodo, kad tos erdvės iškart užsipildo naujais automobiliais. Todėl Vilnius renkasi kitą kelią: kuriame ramias gatves“, – idėjų mugėje kalbėjo pranešėjas. Apie jas, anot pašnekovo, ateinančiais metais Vilniuje bus kalbama vis daugiau.
„Galima ginčytis, tačiau tyrimai rodo, kad siauresnės gatvės retai lemia laiko praradimus kelionėje. Priešingai – ramesnėse gatvėse fiksuojamas sklandesnis eismas, lėčiau judančios mašinos geriau įsilieja į srautą ir galutinėje sumoje net išlošiama, - sakė „Susisiekimo paslaugos“ atstovas. - Laikomės linijos, kad gatvėse asfalto turi būti tik tiek, kiek reikia. Maždaug metru platesnės gatvės – sovietinių laikų palikimas. Susiaurinus jas judėjimas automobiliu nesikeičia, o dviračiams, pėstiesiems pridėjus metrą įvyksta reikšmingas pokytis“. Jis džiaugėsi, kad vilniečiai pastebi pokyčius – apklausa rodo, kad net 66 proc. Vilniaus gyventojų mato infrastruktūros gerėjimą. „Jeigu miestą planuosime transportui, jame bus daugiau automobilių. Jeigu planuosime žmonėms, bus daugiau žmonių ir erdvių jų veikloms“, – įsitikinęs jis.
Vilnius – tai trys skirtingi miestai su skirtingais iššūkiais
Skirtinga, bet draugiška aplinkai ir darni viso Vilniaus plėtra, siekiant išsaugoti jau esamus kvartalus centrinėje miesto dalyje ir atrasti bei naujam gyvenimui prikelti pramoninius miegamuosius rajonus. Apie tai kalbėjęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad planuojant plėtrą atsižvelgiama į daug dalykų. Dauguma jų pakankamai detaliai surašyti Darnaus judumo plane, taip pat ir patvirtinimo laukiančiame Bendrajame detaliajame Vilniaus miesto plane. Jo teigimu, Vilniuje telpa trys skirtingi miestai, tad ir kylantys plėtros iššūkiai – skirtingi. Esminiai dalykai, kurie svarbūs kiekvienam gyvenančiam Vilniuje, nepriklausomai nuo to, ar namai Naujamiestyje, ar Naujojoje Vilnioje, yra patogus susisiekimas, būsto kaina, švarus oras, turtingas laisvalaikis.
„Norime, kad centro pojūtis plėstųsi ir į Žirmūnus, Naujininkus, Šnipiškes. Siekiame mažinti miesto susiskaidymą: gyvename vienoje zonoje, dirbame – kitoje. Kol kas trūksta paslaugų ir darbo vietų gyvenamuosiuose rajonuose, o centre – būsto. Tai skatiname įvairiais būdais – ir infrastruktūros, ir kitais projektais", – kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas. Kaip sėkmingą konversijos pavyzdį jis paminėjo „Paupio“ projektą. Pasak architekto, tai efektyviau nei statyti naujus rajonus – geriau prikelti pramonines ir humanizuoti jas.
NT atstovai: „Verslas tikrai neina prieš srovę“
Darnaus judumo temai vis daugiau dėmesio skiria ir nekilnojamojo turto vystytojai bei architektai. Pastarieji džiaugiasi, kad keičiasi užsakovų požiūris – vis daugiau klientų, kuriems kaina nebėra svarbiausias motyvas. „Lūžis įvyko, kai pradėjome suprasti, kad žmones traukia žmonės ir tam, kad erdvė būtų gyvybinga, reikia kurti pastatą ir aplinką taip, kad mums patiems ten būtų malonu“, – sakė Vadim Babij, bendrovės „DO Architects" architektas, pateikęs ir konkrečius pavyzdžius, kuriuose pavyko suderinti užsakovų, būsimų nuomininkų ir kitų miesto gyventojų poreikius. Tai – Naugarduko g. esantis „Uptown Park“. Šio verslo centro užsakovai norėjo, kad būtų suprojektuotas ne tik pastatas, bet ir jo prieigos – kad pats objektas taptų įdomesnis, pritrauktų ateities nuomininkus, taptų rajono pažiba. Architektai pasiūlė maždaug 1,5 km gatvės paversti viena didele vieša erdve. Pasak V. Babij, idėja kilo dėl to, kad pati gatvė buvo labai aktyvi – joje įsikūrusios ugdymo įstaigos, kavinės. „Tačiau trūko kokybiškos ir žalios viešosios erdvės, kur galėtum pasivaikščioti, pavedžioti šunį, atsigerti kavos. Todėl mūsų sprendimas buvo sukurti čia promenadą – su apšvietimu, medžiais, suoliukais, dviračių stovais, kur skubantis žmogus galėtų prisėsti ir nurimti“, – pasakojo architektas. Jis džiaugėsi, kad architektai šiame projekte turėjo ne tik užsakovų, bet ir miesto atstovų palaikymą. Tai padėjo idėjoms virsti realybe. „Turint vienodai mąstančią komandą gatvė pavirto tuo, ką matote dabar. Ji tapo vieša erdve, kuri gali būti naudojama žmonių. Ji gali tapti bendruomenės švenčių, turgaus vieta. Kelių žmonių pasisėdėjimo vieta“, – sakė V.Babij, svajojęs, kad Vilniuje atsirasti daugiau daugiasluoksnių viešųjų vietų ir gatvių.
Visos tendencijos rodo, kad ateityje darnaus judumo temai, vystant naujus objektus, bus skiriama daug dėmesio. Todėl atsiras įvairių idėjų poreikis, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Kai kurios iniciatyvos jau sėkmingai veikia. Pavyzdžiui, verslo centre „Quadrum“ įrengti 36 elektromobilių krovimo taškai. „Kiti seka tuo keliu, matosi teigiamos tendencijos“, – tikino pašnekovas. Kai kurias idėjas pristabdė pandemija. Pavyzdžiui, Pilaitės mikrorajone gyvenantiems vilniečiams sukurta „Carpooling'o“ programėlė „Vykime drauge“. Tai – vieno mikrorajono gyventojams pasiūlyta platforma, skatinanti gyventojus kooperuotis vykti drauge į darbą, mokyklą, būrelius. Pilaitėje išbandyta ir kita iniciatyva, kuri suveikė, – skirtinga darbo laiko pradžia. „Fokusavomės į Pilaitę ir Viršuliškes, nes čia matyti eismo srautų problemos. Verslo asociacijos nariai pasiūlė pradėti darbą įmonėms skirtingu metu: nuo 6.30 iki 9.30 val. Po metų atlikus monitoringą, pamatėme, kad sumažėjo trečdalis srauto. Žinoma, dabar, kai didžioji dalis dirba nuotoliniu būdu, sumažėjo poreikis vykti į ofisą, tai ir problema mažesnė. Tačiau ateičiai, manau, ši priemonė tikrai galėtų būti vėl veiksminga“, – kalbėjo pranešėjas.
Jis paminėjo ir kitas iniciatyvas, padedančias spręsti parkavimo vietų centre problemas, kurias taiko Vilniuje esančių NT objektų valdytojai ir vystytojai. Viena jų – kompensacija už nesinaudojimą parkavimo vieta (mokama didesnė suma – apie 150 Eur/mėn., kad parkavimo vieta nebūtų naudojamasi). Dar viena priemonė – didesniuose verslo miesteliuose bandyti keistis parkavimo vietomis tam tikru metu su gyventojais. Jis priminė, kad NT verslas darnaus judumo ir miesto plėtros iniciatyvas remia finansiškai. Tai siūlo Darnių iniciatyvų paramos fondas, remiantis sveikas meno kultūros iniciatyvas, inovatyvių erdvių radimo ir pritaikymo miesto gyvenimui projektus.
„Matosi vis didesnis spaudimas iš darbuotojų turėti darbo vietą, į kurią galima atvykti daugeliu judumo būdų. Sporto inventorius, žaidimų kambariai – jau praeitis. Patogus darbo pasiekiamumas – praktinis dalykas, kuris tampa būtinybe“, - sakė M. Stasiulevičius.
Į žingsniavimo iššūkius įsitraukė šimtai darbuotojų
Visi „Verslas juda. Darni patirtis“ pranešėjai neišvengė pandemijos temos. Vis dėlto daugelis pabrėžė, kad pasikeitusi situacija nesustabdė visų darnaus judumo iniciatyvų, gyvavusių įmonėse iki karantino. Pačios iniciatyvos – labai įvairios. Štai, pavyzdžiui, „Danske Bank A/S“ jau keletą metų veikia dviračių klubas, vienijantis daug šios judumo priemonės gerbėjų. Kaip pasakojo šio klubo narė Rasa Pocytė, įmonė skatina darbuotojus važiuoti dviračiais ir paspirtukais ne tik laisvalaikiu, bet ir į darbą. Visuose banko pastatuose Vilniuje yra įrengtos parkavimo vietos ir dviračių gardai daiktams, elektriniams paspirtukams ir dviračiams. Įrengti dušai, persirengimo kambariai su spintelėmis, veikia dviračių dirbtuvės. Tuo metu Vlada Musvydaitė, bendrovės „Walk15“ vadovė, pasidalino patirtimi, kaip jų sukurta programėlė #walk15 padėjo įvairioms įmonėms Vilniuje ir kituose šalies miestuose paskatinti savo darbuotojus kasdien daugiau vaikščioti. Prie asmeninių ar įmonės vaikščiojimo iššūkių prisijungė darbuotojai iš tokių įmonių kaip „Vakarų medienos grupė“, „Palink“, „Drogas“ ir kt. O „Šiaulių bankas“ šiemet nusprendė nedaryti tradicinės vasaros šventės – vietoje jos organizavo vaikščiojimo iššūkį. Panašų renginį jau suplanavo ir vietoje įprasto kalėdinio įmonės vakarėlio. Anot V. Musvydaitės, svarbiausia, kad pradėję žingsniuoti dėl iššūkio, darbuotojai ir vėliau jau savarankiškai daugiau vaikšto, nes susiformuoja naujas sveikesnis įprotis.
Kiek kainuoja būti tvariam ar ekologiškam?
„Pagrindinis iššūkis – sprendimas įmonės viduje, nes tai visuomet yra susiję su pinigais“, – sakė bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, pristatęs savo įmonės patirtį, skatinant darnaus judumo idėjas. Tarp jų buvo visko: 2013-2014 m. Palangoje ir Vilniuje vasarą siuntas kurjeriai pristatė riedžiais, kurie tuomet buvo naujovė, 2018-2019 m. Vilniuje Naujamiestyje buvo atidarytas mikrodepas. Tais metais, anot pranešėjo, išbandytos kelios „švaresnės“ priemonės. „Prigijo tik paspirtukai“, – teigė įmonės atstovas. Šie metai, nepaisant pandemijos, bendrovei buvo išskirtiniai: išbandytas elektrinis triratis, tačiau didžiausias postūmis ir taip pat investicija buvo paštomatai. „Paštomatai – daugiausia miestą švarinantis siuntų pristatymo būdas. Kurjeriui užtenka vienu nuvežimu nuvežti keliasdešimt siuntų ir tiek pat paimti. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai paštomatų plėtrai šiemet buvo išleista beveik 3 mln. Eur. Už juos buvo įrengtas 271 paštomatas. Daugiausia – didmiesčiuose“, – sakė T. Vaišvila. Planuojama, kad nuo kitų metų Vilniuje įmonė visą savo transportą pakeis elektriniu.
- UAB „DPD Lietuva" – už darnaus judumo iniciatyvą tvariems judumo sprendimams veikloje
- UAB „Walk15" – už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus žingsniuoti
- UAB „Danske bank" – už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus važiuoti dviračiais
- UAB „Wix.com" – už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus važiuoti viešuoju transportu.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas. #MesEsameVilnius
Užsakymo nr.: PT_85965071