Internetas iš bet kurios pasaulio vietos
Vilniaus kolegijos (VIKO) Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos katedros docentas dr. Antoni Kozič „Idėjų pasimatymams“ pasiūlė sukurti fizinį portatyvinį įrenginį, kurio pagalba būtų galima prie pasaulio nemokamo duomenų tinklo („Othernet“) prisijungti iš bet kurios pasaulio vietos ir taip gauti reikalingus duomenis.
Anot mokslo atstovo, jis sieks sukurti nešiojamą įrenginį, kurio pagalba būtų galima prisijungti ir priimti tam tikrą duomenų turinį. Pristatydamas savo idėją pašnekovas pažymėjo, jog nors kai kuriose pasaulio šalyse internetas vartotojams yra cenzūruojamas ir ribojamas, šis įrenginys suteiktų galimybę naudotis prieiga prie žinių, kurioms nėra taikoma cenzūra.
Dr. A. Kozič pasiteiravus, kas jo nuomone galėjo sudominti už jo idėją savo balsus atidavusius „Delfi“ skaitytojus, Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos katedros docentas sakė, kad greičiausiai tam jau atsirado poreikis, o kartu ir technologinės galimybės leidžia kurti. „Tai tiesiog tapo itin aktualu. Pavyzdžiui, kai kūrėsi GSM mobilusis ryšys, niekas negalvojo, kad ateityje galima bus naudotis internetu ir jo pagalba sumokėti sąskaitas, atlikti vaizdo skambučius.
Manau, kad atėjo metas kai žmogus nori būti pasiekiamas bet kurioje pasaulio vietoje. Taip ir atsiranda poreikis naudoti technologiją, kuri būtų prieinama visiems“, – sakė jis.
Kodėl būtinas bendradarbiavimas?
VIKO atstovo teigimu, mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtinas ne tik išskirtiniais atvejais, bet kasdien kaip tęstinis reiškinys. Tačiau neretai mokslininkų ir verslininkų keliai nesusikerta dėl verslo poreikio paieškos galimybių trūkumo ar poreikio inovaciją sukurti kuo greičiau. Tuo tarpu siekianti įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus akademinė bendruomenė kuria ne dėl uždarbio ir turi atsižvelgti į iššūkius, o tam reikia laiko.
„Neretai išsiskiria abiejų sričių atstovų tikslai, todėl manau, kad tokie renginiai kaip „Idėjų pasimatymai“ yra ypač naudingi ir vertingi, nes suteikia galimybę susitikti abiejų sričių atstovams ir pasidalinti idėjomis, padrąsinti vieniems kitus veikti.
Daug idėjų ir sprendimų kartais lieka tik stalčiuje, nes ne visi žmonės žino, kaip pateikti savo idėjas, tad reikia paskatinti, bendradarbiauti ir suteikti tam galimybes. Štai ir visa lazerių pramonė Lietuvoje atsirado iš mokslo ir tik vėliau tapo verslu“, – sakė dr. A. Kozič.
Pašnekovo teigimu, nors kartais akademinėje bendruomenėje iškyla klausimų, kur kreiptis norint bendradarbiauti su verslo atstovais bei kartais kyla baimių, jog neva išgirdę mokslininko idėją verslininkai ją nukopijuos ar nesupras, šiandien reikia atsikratyti šių baimių.
„Žmonės yra linkę ir dvejoti. Tačiau manau, kad geriausia parašyti laišką ar kitaip tiesiogiai susisiekti su norimu mokslininku ar verslininku. Ieškant kontakto per tarpines grandis žinutė gali uždelsti pasiekti adresatą.
Geriausia nedvejoti ir kreiptis. Juk gyvename chaotišku, tačiau kartu ir komunikacijos laiku, kai paprasta susisiekti, bendrauti betarpiškai“, – patarė dr. A. Kozič.
Vadybininkų poreikis
Apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą paklaustas Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius sakė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į mokslo rezultatų komercinimą bei leisti mokslininkams dirbti savo darbą, o verslininkams gilintis į komerciją.
Pašnekovas akcentavo, kad mokslo įstaigose turi dirbti specialistai, kurie nuolat stebėtų mokslo pulsą ir kalbėtųsi su mokslininkais apie kasdien jų atliekamus tyrimus bei darbus, o pastebėjus rezultatą, kuris tinkamas diegti rinkoje, imtųsi komercinimo galimybių paieškų.
„Mano nuomone, trikdžiai egzistuoja ne rinkoje, užsakymuose ar versle, o mokslo įstaigose, kuriose dirba mokslininkai. Jei mokslininkas subrendo idėjos realizavimui, universitete turėtų būti mechanizmas, kaip jam padėti: kokių veiksmų imtis dėl komercinimo, verslo planavimo ar komunikavimo su verslu.
Gali dar būti atvejų, kai pačios mokslo įstaigos nėra suinteresuotos, kad mokslininkai dirbtų su verslu, nes tuomet kiltų rizika dėl mokslininko pasitraukimo į verslą. Svarbu suprasti, kad pati įstaiga turėtų spręsti, kaip veikti, kai randamas perspektyvus sprendimas, kuris gali būti tinkamas versle “, – dėstė dr. A. Jakubavičius.
Nuo ko pradėti?
Paprašytas įvardinti, kur turėtų kreiptis bendradarbiauti su mokslu norintys verslininkai ir kokių veiksmų imtis, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas sakė, kad iš pradžių reikėtų paieškoti informacijos internete, kas atlieka reikiamus tyrimus ir dirba konkrečioje srityje. Radus reikalingus kontaktus galima tiesiogiai susisiekti ir iškomunikuoti apie savo problemą ar klausimą. Neretu atveju, anot dr. A. Jakubavičiaus, pakanka tik konsultacijos.
„Žodis „mokslas“ verslininkus neretai gąsdina. Dažnai sakoma, kad neva reikia mokslininko, tačiau reikia ne mokslininko, o išspręsti konkrečią problemą ir jokio skirtumo, koks žmogus tai išspręs.
Dažnu atveju prireikia inovacijų, o sprendimų būdai neretai jau yra ir reikia tik teisingai juos pasirinkti. Tikrojo mokslu grįstų inovacijų reikia vienu atveju iš penkiasdešimties. Visais kitais atvejais prireikia techninių ir technologinių sprendimų“, – kalbėjo pašnekovas bei pridūrė, kad dažniausiai mokslinės inovacijos kaip kasdienių darbų variklis yra naudojamos lazerių, medicinos, dirbtinio intelekto ir panašiose srityse.
Svarbu sutarti dėl tikslo
Kolegai pritarė ir Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys, kuris, paklausus apie galimybes verslui ir mokslui sklandžiai bendradarbiauti bei komercializuoti, sakė, jog verslo ir mokslo bendradarbiavime orientacija rezultatą itin svarbi, tad abiems pusėms susitarus, koks tas bendradarbiavimo tikslas, formas pasirinkti tampa paprasta.
„Pažiūrėjus į įvairius Europos ar globaliu mastu Lietuvą palyginančius indeksus, visgi tampa akivaizdu, kad pastangos bendradarbiavimui megztis iš abiejų mokslo ir verslo pusių tikrai dedamos. Mokslas ir verslas į tai investuoja, tačiau statistika taip pat dar akivaizdžiai rodo, kad tos pastangos nėra pačios rezultatyviausios.
Svarbu nepamiršti, kad ir dabar kalbame apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą tam, kad jis būtų rezultatyvus, kuriantis vertę. Pavyzdžiui, griūvančio Gedimino kalno problemai spręsti reikia ne daug metų trunkančio ir daug mokslo įstaigų įtraukiančio bendradarbiavimo. Gal užtenka ir vieno genealaus universiteto tyrėjo, kuris ras būdą išsaugoti kalną? Čia svarbi orientacija į rezultatą abiems pusėms“, – sakė dr. M. Vilys.
Užsakymo nr.: PT_89041655