Apjungia skirtingas kompetencijas
„Radijo žinių“ laidoje „Verslo pulsas“ buvo diskutuota apie tai, kaip skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Kartu paminėti ir pozityvūs tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai.
Laidoje savo nuomonę išsakė su genų redagavimo technologija dirbančios bendrovės „CasZyme" generalinė direktorė dr. Monika Paulė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė bei to paties universiteto Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės pagrindinė tyrėja dr. Monika Petraitė bei technologijos mokslų daktaras, aukštųjų technologijų įmonių grupės „Elinta" įkūrėjas ir vadovas dr. Vytautas Jokužis.
„CasZyme" generalinė direktorė dr. M. Paulė pasakojo, kad save laiko taikomojo mokslo atstovais ir nuolat bendradarbiauja su universitetais, tyrimų institutais ir kitomis kompanijomis bei jų moksliniais padaliniais.
Netrukus „CasZyme" ketina pradėti projektą ir su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro bioinformatikos grupe. „Pradedame ir bendradarbiavimą su Santaros klinikomis bei kuriame COVID-19 mutacijų detekcijos testą <...>“, - laidoje kalbėjo dr. M. Paulė.
Pavyzdžiai, apie kuriuos žino retas
Tuo tarpu KTU profesorė dr. M. Petraitė pastebėjo, jog yra daugybė mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, apie kuriuos vartotojai retai numano ar pastebi. Kaip vieną iš sričių, kurioje puikiai vyksta toks bendras darbas, ji įvardijo maisto pramonę. Mokslininkai ir verslininkai išvien dirba tam, kad būtų kuriami saugesni ir geresni maisto gaminiai. Pastaruoju metu, anot „Žinių radijas“ viešnios, pastangos dedamos kuriant veganiškus kepsnius ir kitus gaminius.
Kaip dar vieną sėkmingą pavyzdį dr. M. Petraitė įvardijo įmonę „Ekofrisa“, kuri kuria inovatyvius bei pasaulyje jau pripažintus ekologiškus produktus.
Šilumos ir vandens duomenų iš apskaitos surinkimo prietaisų sistemas gaminanti įmonė „Axioma Metering“ taip pat gali būti įvardijama kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Dr. M. Petraitė sakė, kad dar 1992 ultragarsinį šilumos skaitiklį sukūrusi „Axioma Metering“ komanda ir toliau sėkmingai bendradarbiauja su mokslininkais.
Kuriantis mokslas
Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Elinta" įkūrėjas ir vadovas dr. V. Jokužis pripažįsta, jog šis verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuriant inovacijas yra labai reikalingas ir naudingas.
„Žinoma, mūsų mokslas kai kur yra labai stiprus. Jis atlieka paslaugas ir užsienio įmonėms, o kartais net sunku susitarti su mokslininkais dėl laiko stokos ir tai džiugu, tačiau bendras apimtis reikėtų didinti.
Mūsų įmonė užsiima tokiomis inžinerijos šakomis, kurios be mokslo tikrai negalėtų žengti nei žingsnio. Kalbu apie robotizaciją, dirbtinį intelektą, elektrines transporto priemones ir kt. Visa tai kuriame patys“, - laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo įmonės vadovas.
Laidos svečias taip pat pastebėjo, kad kol yra tik parduodamos prekės ar kuriama pagal kažkieno kito brėžinius, nėra ir poreikio diegti inovacijas. Šis poreikis tampa būtinybe įmonei pradėjus kurti savo produkciją.
„Darydamas tai, ką ir visi, nebūsi konkurencingas. Mokslas mūsų įmonėje yra reikalingas. Tačiau mokslas paprastai vertinamas pagal straipsnius, o verslo kryptis yra tokia, kad nereikia jokių straipsnių, o norima būti konkurencingu ir kad niekas nežinotų, kaip tai daroma. Tai ir išskiria priešingas kryptis. Anksčiau mokslininkams kildavo iššūkių dėl to, jog nebuvo pakankamai įrangos ir galimybių dirbti. Dabar visos šios galimybės yra. Lietuvoje yra pasiekiama naujausia įranga, tačiau neinvestuojama į žmones.
Universitetai tarsi prekiauja žiniomis, o jos yra žmonių galvose. Reikia, kad universitetai sugebėtų surinkti į savo darbuotojų gretas geriausius žmones su geriausiu potencialu verslui. Doktorantūros vietų taip pat yra daugiau nei doktorantų“, - savo mintimis po laidos dalijosi verslininkas.
Ką reikėtų tobulinti?
Įmonių grupės „Elinta" įkūrėjo pasiteiravus, kokio pokyčio reikia tam, jog jau netrukus galėtume džiaugtis matydami kur kas daugiau perspektyvių pavyzdžių ir istorijų, dr. V. Jokužis pastebėjo, jog tam reikia keisti visą sistemą. Anot jo, kur kas lengviau visuomet investuoti į pastatus ar įrangą, o investicijos į žmogiškuosius resursus atsiperka ne taip greitai.
„Pirmiausiai žmogus turi užaugti kaip specialistas. Jei ir atsiranda geriausi, verslas juos pasiima. Jei mano įmonėje dirbs gabesni ir gudresni darbuotojai, vargu ar kreipsiuosi į universitetą“, - kalbėjo įmonės, kurioje dirba ne vienas disertaciją apgynęs inžinierius, vadovas.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą, verslų plėtrą, žinių pagrindu sukurtų produktų gamybą bei verslo poreikius atliepiančius mokslinius tyrimus skatina ir ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės.
Visą laidą galite pamatyti ČIA.
Laida „Verslo pulsas" paruošta bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Užsakymo nr.: PT_88909271