Padėjo sudėtingame procese
Bene vienintelė Lietuvoje alergologiniuose tyrimuose besispecializuojanti įmonė UAB „Imunodiagnostika“ nuolat palaiko ryšį su mokslininkais. Anot įmonės vadovo Gintauto Gylio, besispecializuojant imunobiologiniuose tyrimuose, o labiausiai – alergijų diagnostikoje komanda pastebėjo, kad paprastai alergologinių tyrimų procesas yra apsunkintas, o apklausos parodė, kad norint išsitirti ir gauti rekomendacijas, tam skirti reikia tris mėnesius. Kartu išlikdavo ir paklaida, o kai kuriais atvejais liekama ir be tikslių atsakymų. Tad įmonė išsikėlė sau tikslą sukurti lengvai kiekvienam prieinamą ir greičiau gaunamą maksimaliai objektyvų tyrimą.
„Mūsų produktas apima alergijų diagnostiką ir gydymą. Žmogui svarbu ne tik atlikti tyrimus, bet ir sužinoti, ką daryti, kokios rekomendacijos tiek gydymo, tiek gyvenimo būdo pokyčiams. Tad šis produktas apima viską, kas yra susiję su alergijų problematikos sprendimais“, - pasakojo G. Gylys.
Tačiau norint pasiekti šį tikslą buvo susidurta su gana sudėtingu procesu, kuris apėmė tiek rekombinantinių baltymų, tiek alergenų komponentų konstruktų sudarymą, gaminimą ir šiai sistemai reikalingų antikūnų gamybos parinkimą bei galutinį diagnostinio įrenginio konstruktą. Tačiau visa tai padėjo išspręsti mokslo atstovai.
Kaip pasakojo pašnekovas, ši bendro su Vilniaus universiteto (VU) mokslininkais darbo metu sukurta technologija pateikia atsakymą, kam žmogus yra jautrus, kokie IgE klasės antikūnai gaminasi ir kas sukelia organizmo alerginę reakciją.
Padeda ir asmeninės rekomendacijos
G. Gylio pasiteiravus, kaip pavyko pradėti bendradarbiavimą su imunologijos srityje dirbančios prof. Aurelijos Žvirblienės laboratorija, verslo atstovas atsakė, jog geriausiai čia veikia asmeniniai santykiai ir rekomendacijos.
„Žinoma, ne viskas iš pradžių buvo sklandu ir teko keisti pirminius planus, trūko resursų, bet džiaugiuosi, kad viskas susitvarkė ir išėjo į gerą. Pradžia visada sunki, tačiau viskas įveikiama.
Lietuvoje yra daug dideles kompetencijas turinčių žmonių, bet turint idėją reikia pagalvoti, kokios reikalingos kompetencijos tam įgyvendinti ir kur būtų žmonių, kurie jau yra pažengę tose technologijose bei galėtų pasidalinti vienokiu ar kitokiu sprendimu ar konkrečiai šią idėją įgyvendinant pritaikyti savo žinias“, - kitiems verslo atstovams, kurie galbūt dar tik svarsto pradėti bendradarbiavimą su mokslininkais, patarė G. Gylys.
Nedvejoti ir ieškoti reikiamas kompetencijas turinčių partnerių mokslo srityje skatina ir lazerių srityje dirbančios įmonės UAB „Ekspla“ mokslo vadovas dr. Andrejus Michailovas. Anot jo, šiandien yra sudarytos puikios galimybės bendradarbiauti su universitetais ir tyrimų institutais, tačiau svarbiausia išsiaiškinti, kokių kompetencijų trūksta kuriant inovaciją ir tobulinant technologiją.
Sukūrė unikalią lazerinę sistemą
UAB „Ekspla“, UAB „Light Conversion“ ir VU mokslininkų bendras darbas, kuris jau spėjo nustebinti pasaulį, yra ultrasparti ir didelio intensyvumo lazerinė sistema SYLOS, spinduliuojanti ultratrumpuosius impulsus 1 kHz dažniu. Šią sistemą verslininkų ir mokslininkų komanda sukūrė mokslininkų Vengrijoje užsakymu ir ji jau veikia ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre Šegede. 2019 metų gegužę sėkmingai priimta eksploatacijai sistema tapo unikaliu kūriniu, kuris atnešė kūrėjams sėkmę.
„Lazerių kūrimo srityje dirbantys verslininkai ir mokslininkai bendradarbiauja nuolat, todėl prieš daugybę metų gavus užklausą pagaminti tam tikrų parametrų lazerinę sistemą, kuri buvo didelis infrastruktūrinis projektas Jungtinėse Amerikos Valstijose, nusprendėme sudalyvauti.
Supratome, kad galime šiame projekte sudalyvauti, juolab, kad didelę dalį technologijų turėjome, tačiau neturėjome pakankamo įdirbio netiesinio stiprinimo technologijos srityje, kurį turėjo VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkai“, - pradžią prisiminė UAB „Ekspla“ mokslo vadovas dr. Andrejus Michailovas.
Galiausiai įkalbėjus mokslininkus bendradarbiavimui bei parengus bendrą komercinį projektą, konkursas buvo pralaimėtas. Tačiau įdėtą ruošiant pasiūlymą įdirbį komanda realizavo per Lietuvos aukštųjų technologijų plėtros programos projektą.
„Pasiūlėme prof. Algiui Petrui Piskarskui realizuoti jo su kolegomis išrastą technologiją bendrame projekte ir turėti sukurtą įrangą tolimesniems tyrimams, o mes kaip verslo atstovai galėtume eksperimentiniais rezultatais pasinaudoti ruošiant pasiūlymus klientams“, - sakė jis.
Vėliau sujungus jėgas su UAB „Light Conversion“ ir VU lazerinių tyrimų centro komplekso „Naglis“ vadovu dr. Arūnu Varanavičiumi ir jo doktorantų komanda pavyko paruošti pasiūlymą SYLOS lazerinei sistemai ir laimėti konkursą. Galiausiai po 1,5 m. intensyvaus darbo mokslininkų ir verslininkų komanda galėjo sukurti SYLOS lazerinę sistemą, kuri savo klasėje buvo pripažinta kaip pati galingiausia sistema pasaulyje. Šiandien dr. A. Michailovas neabejoja, kad tik bendradarbiaujant su mokslininkais pavyko pasiekti tokių rezultatų ir įgyvendinti visus numatytus planus.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą, verslų plėtrą, žinių pagrindu sukurtų produktų gamybą bei verslo poreikius atliepiančius mokslinius tyrimus skatina ir ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės.
Užsakymo nr.: PT_88983081