Gyveno sveikai
Simoną krūties vėžys ištiko sulaukus vos 45-erių.
Prieš metus, pavasarį, netikėtai ji pajuto stiprų maudimą pažastyje. Skausmas tą pačią dieną pasikartojo keliskart, ir moterį apėmė negeras jausmas. Ji skubiai nusprendė atlikti echoskopiją.
„Registravausi tyrimui pirmojoje pasitaikiusioje įstaigoje, – prisimena moteris. – Gydytojai atliekant ultragarsinį tyrimą, mačiau, kaip ėmė keistis jos veidas. Ji pamatė aiškius pakitimus ne tik krūtyje, bet ir pažastyje. Rekomendavo su tyrimo rezultatais nedelsiant važiuoti į Nacionalinį vėžio institutą ar Santariškių klinikas ir neišeiti tol, kol manęs nepriims.“
Nors sutikta gydytoja mamologė guodė Simoną, kad negalvotų apie blogiausią, deja, atlikti išsamūs tyrimai parodė priešingą situaciją – išplitęs krūties vėžys. Ir ne bet koks, o vadinamasis trigubai neigiamas, kuris yra rečiausios formos, agresyvus, sunkiausiai gydymui pasiduodantis, linkęs atsinaujinti bei išplisti.
„Mane ištiko šokas. Atrodo, sveikai gyvenau... Domėjausi medicina, suvokiau, kad vėžys – tai ne „sloga, – pasakoja moteris. – Gydytoja chemoterapeutė man išsamiai papasakojo, kokios gydymo galimybės Lietuvoje, kurios trigubai neigiamo krūties vėžio formos atveju ribotos, ir koks efektyvus gydymas yra taikomas pasaulyje, tačiau reikalingas vaistas (imunoterapija), deja, pas mus nekompensuojamas. Supratau – turiu skubiai ieškoti išeities.“
Vaistas labai brangus. Jis „išmoko“ imuniteto ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas sunaikinti. Simona džiaugėsi, kad turėjo didelį artimųjų palaikymą. Todėl tiek jie, tiek ji pati kreipėsi į draugus, bičiulius, kolegas, pažįstamus... Susivienijo ne tik jie, bet ir draugų draugai, kurių ji net nepažinojo. Prisidėjo darbdavys, paramos fondas.
„O kiek yra tokia pačia krūties vėžio forma sergančių moterų Lietuvoje, kurios, deja, vis dar negauna tinkamo medikamentinio gydymo (vaistas nėra kompensuojamas) ir neturi galimybės savo (ar savo aplinkos) pastangomis tokių vaistų įsigyti“, – sako Simona.
Gydymas buvo sudėtingas: „Buvo skirtas chemoterapijos kursas bei imunoterapija, paskui sekė operacija, spindulinis gydymas, vėl imunoterapija“, – prisimena Simona.
Bet pastangos davė vaisių – Simona prieš 5 mėnesio grįžo į darbą, kaip pati sako, vėl susidėliojo savo gyvenimą, suplanavo nedideles atostogas.
„Atrodo, gyvenimas grįžo į vėžes ir spėjau pasidžiaugti – liko minimali estetinė grožio procedūra – rekonstrukcinė krūties operacija ir stebėsena “, – sako moteris.
Deja, gydymas prasidės iš naujo, tik nebe krūties vėžio, o jo metastazių. Bet Simona tikisi įveikti ir jas. Kai tokia pagalba ir palaikymas, negali pasiduoti.
Ypač agresyvus vėžys
Trigubai neigiamas krūties vėžys yra vienas iš agresyviausių krūties vėžio formų. „Tam, kad sulauktume geriausių rezultatų, šį vėžį turime gydyti intensyviai ir gerai“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Deja, jeigu gydymo galimybėmis pasilygintume su Vakarų Europos šalimis, mūsų situacija nėra gera.
Visų pirma, pas mus visavertiškai nekompensuojami molekuliniai tyrimai. O jie lemia, kokią gydymo taktiką parinkti. To ypač reikia esant metastazavusiam krūties vėžiui ir sprendžiant, ar pacientę gydyti imunoterapija. Jeigu ligonė serga ankstyvu trigubai neigiamu krūties vėžiu, įrodyta, jog iki operacijos skyrus imunoterapiją, galima tikėtis, kad gydymas bus efektyvesnis, o galimybė ligai atsinaujinti – mažesnė.
Labai svarbu ir kaip gydyti metastazavusį krūties vėžį – tokiais atvejais reikia ne tik geriausios terapijos, bet ir agresyviausios, nes šioms pacientėms net dvigubai didesnė rizika nepasveikti nei sergančioms kitų rūšių krūties vėžiu. „Bet dėl tyrimų stokos mes neturime galimybės numatyti, koks gydymas joms labiausiai tiktų, todėl gydome tuo, kuo įmanoma“, – sako onkologas.
Pasak A. Česo, pasaulis pasikeitė – tyrimais nustatoma daug daugiau vėžio rūšių ir porūšių nei prieš keletą metų ir pacientės gydomos pagal tai, koks vėžys joms nustatytas. Kiekvieną reikia gydyti skirtingai. Deja, Lietuvoje neturime ir gana efektyvios šiuolaikinės terapijos, pavyzdžiui, tokios kaip antikūnų ir vaistų konjugatų preparatai.
Trečia, svarbu, ar pacientė neturi genų mutacijų, dėl kurių įprastinis gydymas nebūna efektyvus, tokią ligonę reikia gydyti vadinamaisiais PARPR inhibitoriais, nes jie reguliuoja ląstelių veiklą, stabdo ligos proliferaciją bei gerina atsaką į gydymą. Deja, šie vaistai moterims, sergančioms krūties vėžiu, taip pat nekompensuojami.
„Taigi neturime medikamentų, kuriuos pirmiausia turėtume skirti pacientėms individualizuotam gydymui. Grįžtame prie visiems tinkančio ir kartu niekam netinkančio gydymo, – apgailestauja specialistas. – Mūsų vaistų pasirinkimas, ypač metastazavusiai ligai gydyti, labai mažas. Todėl pasiekti gydymo rezultatai, deja, nėra tokie, kokių norėtume.“
Gydytojas sako, kad naujausi gydymo metodai susirgusioms moterims suteikia daug didesnę, o kartais ir dvigubą galimybę išgyventi.
Būtina tikrintis
Lietuvoje veikia Krūties vėžio prevencinė programa, pagal kurią moterys nuo 50 iki 69 metų kartą per 2 metus turi atlikti krūtų mamografinį tyrimą. Už jį sumoka ligonių kasos.
Nuo 2025 metų mamografinė patikra bus atliekama moterims nebe nuo 50, o nuo 45-erių metų, mat vis daugiau jaunų moterų suserga krūties vėžiu.
Patikra reikalinga tam, kad būtų galima nustatyti beprasidedantį vėžį. Tokį vėžį galima išgydyti.
Simona sako, jog, nepaisant to, kad nors nebuvo sulaukusi amžiaus, kada mamografinę patikrą kompensuoja valstybė, kas dvejus metus ar dažniau tirdavosi krūtis ultragarsiniu tyrimu. Deja, pastaruoju laiku padarė gal dvejų su pusę metų tarpą. Kai gydytojai nustatė ligą, pasirodė, kad ji metastazavusi. Tokią ligą gydyti sunku ir labai brangu, o ligonei reikia daug pastangų bei tvirtybės.
Onkologas A. Česas teigia, kad gydytojai yra pasirengę priimti visas moteris, kurioms reikia pasitikrinti dėl krūties vėžio, deja, ne visos moterys rūpinasi savo sveikata ir net kartą per dvejus metus nenori ar neranda laiko atlikti mamografijos. O kai liga jas priverčia kreiptis į gydytojus, kartais būna per vėlu.
„Reikia ankstinti moterų patikrą pagal Krūties vėžio prevencinė programą, o moteris šviesti ir raginti jose dalyvauti. Aš – už prevenciją, nes ji leidžia anksčiau nustatyti ligą, padidina tikimybę pilnai išsveikti Tokiu atveju ir gydymas žymiai lengvesnis pačiai moteriai, ji greičiau gali grįžti į normalų socialinį gyvenimą, darbą.
Apie savo ligą pasidalinau su draugėmis, kolegėmis, paraginau moteris atkreipti dėmesį ir tikrintis. Džiaugiuosi, kad kai kurios jų laiku suskubo tai padaryti ir dabar nuolat tikrinasi. Baimė išgirsti blogą žinią yra suprantama, bet ji neracionali. Taip pat turiu viltį, kad pagaliau ir pas mus Lietuvoje artimiausiu metu bus kompensuojami būtini vaistai, – sako Simona.